Kai mano vyras padavė skyrybų prašymą, aš ir mano vaikai persikėlėme gyventi pas mano tėvus. Niekaip negalėjau susitvarkyti viena, nes turėjau dirbti ir prižiūrėti vaikus. Tuo metu vyriausiajam buvo treji, o jauniausiajam – dveji metai.
Pasiėmiau paskolą naujam namui ir pradėjau gyvenimą nuo nulio. Iš pradžių tik pasisveikindavau su kaimynais, jokios draugystės.
O paskui mūsų keliai susikirto su Adamu. Jis turėjo sūnų. Kartais savo kaimyną matydavau moters draugijoje, todėl buvau įsitikinusi, kad jis vedęs. Nepaisant to, jis man labai patiko. Tiesiog vizualiai jį apžiūrinėjau, bet neketinau kurti santykių su “vedusiu vaikinu”.
Vieną dieną Adamas padėjo man sutaisyti maišytuvą, o aš pasiūliau jam kavos. Pokalbio metu sužinojau, kad ta moteris buvo auklė, o ne kaimyno žmona. Jis kažkodėl negalėjo rasti geros auklės, nesisekė. Pernai mirė jo žmona, ir vyras neturėjo kitų pagalbininkų. Tuomet ir nusprendžiau, kad ištekinsiu kaimyną už savęs.
Bendravome, skambinome vienas kitam, kartais kartu su vaikais eidavome pasivaikščioti. Vieną dieną Adamas atėjo, kai pas mane svečiavosi tėvai.
– Sveiki. Prašau pasirūpinti mano sūnumi, nes darželis buvo uždarytas dėl karantino. Aš turiu vykti į komandiruotę, o auklė serga.
– Taip, žinoma. Jokių problemų, – atsakiau.
Adamas padavė man visą maišą daiktų, maisto ir “instrukcijų”, kaip elgtis su jo sūnumi. Jis sakė, kad paskambins, bet nemaniau, kad skambins kas pusvalandį ir reikalaus iš manęs ataskaitos. Kuo jį maitinau, ką dėvėjau, kiek vaikščiojau…
Kai grįžo pasiimti sūnaus, jis piktinosi, kodėl mano sūnus vilki raudonus marškinėlius, nors instrukcijoje buvo nurodyta apsivilkti mėlynus. Vietoj dėkingumo išgirdau milijoną priekaištų. Prieš išeidamas Adamas pasakė:
– Adomas pasakė: “Aš ir rytoj jį atvesiu, gerai?
Neatsisakiau jo net tada, kai buvau labai užsiėmusi. Bet kartą atsidūriau ligoninėje. Adamas paskambino ir šaukė, kodėl neatidarau durų. Paaiškinau, kad mane paguldė į ligoninę, o jis tiesiog pakabino ragelį.
Po kurio laiko jis pasiūlė prižiūrėti mano sūnų, o aš atsisakiau, nes turėjau dirbti. Nuo to laiko skambučiai ir susitikimai ėjo į “nieką”. Kai susitikome prie įėjimo, tik pasisveikinome. Maniau, kad jis yra mano žmogus, bet paaiškėjo, kad jis tik pasinaudojo manimi. Tikiuosi, kad vieną dieną sutiksiu savo žmogų, kuris man pakeis visą pasaulį.
