Pirmoje klasėje mokytoja uždavė klausimą: „Ką galima suspėti per vieną minutę?“.
Ėjome namo labia susimąstę. Ir nuomonės išsiskyrė. Mama pasakė, kad per vieną minutę ji gali persodinti gėlę, iškepti blyną, pasidažyti akis ir išvirti kavą. Tėtis pažadėjo įmušti įvartį, padaryti 20 pritūpimų, suvalgyti blyną, kurį iškepė mama ir pridūrė:
– O jeigu rimtai, per vieną minutę galima pakeisti visą savo gyvenimą.
Tada aš jo nesupratau. Prunkštelėjau ir nuėjau ruošti pamokų. Juk minutė – tai nieko nereiškia. Smulkmena.
Šiandien aš dariau tricepso pratimą. Trenerė – ilgakojė mergina su braziliškais sėdmenimis pasakė: „Saulele, viskas gerai, liko viena minutė“. Aš linktelėjau ir ta minutė man pasirodė, lyg amžinybė, nors ji buvo tokia pati, kaip ir prieš ją buvusi. Kaip ir vakarykštės šimtas minučių, per kurias žiūrėjau serialą „Ponių laimė“.
Dar būdama studente aš važiavau autobusu ir nugirdau dviejų moterų pokalbį. Viena verkė, o kita ją ramino:
– Kiek metų praėjo po vyro mirties?
Moteris pasitaisė tamsią skarelę ir palingavo galva:
– Aštuoneri, o atrodo, lyg tai buvo vakar.
Prisimenu, kaip mano klasiokė lydėjo vaikiną į karinę tarnybą. Jie atsisveikino perone, jis karštai ją bučiavo.
– Nesijaudink! Tai tik metai. Prabėgs, nespėsi nė mirktelt.
Ji žiūrėjo į jį, kaip į ateivį: „Kokie metai? Kai viena minutė tokio ilgio, kaip kilometras?“
Vos viena minutė … 72 širdies dūžiai, 58 pakilusių lėktuvų ir 258 gimę vaikai. 10000000 surūkytų cigarečių ir 116 vestuvių. 20įkvėpimų ir iškvėpimų, ir tiek pat galimybių kažką pakeisti savo gyvenime.
Būtent dabar. Būtent šią minutę …
