Tikriausiai kiekvienas esame girdėję panašių istorijų apie tai, kokia stipri buvusi šeima. Kartu jie grūmęsi su išbandymais, ėję per ugnį ir vandenį.
Vyras stovėjęs prie verslo ištakų, o žmona buvusi patikimas užnugaris. Taip sakant, jis buvęs kulkosvaidininkas, o ji padėjėjas.
Žmonos dažnai rūpinasi buitimi, vaikais, gamina maistą, skalbia drabužius, lygina, valo ir organizuoja laisvalaikio užsiėmimus. O po to – bac! Ir pasaulis virsta aukštyn kojom. Vyras palieka šeimą, ir ji lieka viena su visomis problemomis ir rūpesčiais.
Pateisinimas ir paaiškinimas yra standartinis – ji liko tame pačiame lygyje, o jis tiesiog visomis prasmėmis ją peraugo.
Arba būna dar tokių istorijų. Kita šeima gyvena ramiai ir pasiturinčiai. Vyras ir žmona Naujųjų metų proga išvyksta į vieną iš slidinėjimo kurortų.
Ir staiga įvyksta nelaimė – vyras susižeidžia stuburą ir atsisėda į neįgaliojo vežimėlį.
Viskas gula ant žmonos pečių. Ir puiku, jei ji turi darbą. O jei neturėtų?
Kodėl aš visa tai parašiau? Mane kankina vienas klausimas: ar moteris privalo uždirbti pinigų. Ar ji apskritai turi dirbti? O jei vyrui to nereikia? Ar mes, moterys, turime užsidirbti bent šiek tiek pinigų savo reikmėms?
Asmeniškai aš manau, kad tai būtina! Bet kuriuo atveju. Bent tam, kad išreikštum save. Raskite savo vietą gyvenime. Ir net jei tai ne visai įprastas darbas, ne tai, prie ko visi yra įpratę, o paprastas pomėgis, atnešantis bent šiek tiek pajamų bei malonumo, tai jau naudinga.
