Per karines pratybas Estijos miškuose vienas kareivis buvo pakviestas padėti kailiniuotam bendrapiliečiui, atsidūrusiam tikroje gyvybės ir mirties situacijoje.
Erichas Jyri Prikko yra Estijos gynybos pajėgų šauktinis ir neseniai buvo dislokuotas dalinyje netoli Vyrtsjarvo ežero krantų. Būtent ten praėjusią savaitę E. Prikko nusprendė išvykti į mišką ieškoti, kaip jis pats sako, “alternatyvaus tualeto”. Tačiau tada jį užklupo kitoks gamtos šauksmas, rašo heaveanofanimals.com
“Išgirdau keletą juokingų balsų, kurie man priminė katę arba mažą kūdikį, – pasakojo Prikko portalui The Dodo. “Pastebėjau kažkokį mielą gyvūną, kuris ėjo link manęs. Iš pradžių jis man priminė šunį, bet gana greitai supratau, kad tai buvo mažas briedžio jauniklis, bandantis man kažką pasakyti.”
Briedžio jauniklis ten buvo visiškai vienas. Nenorėdamas didinti gyvūno kančios, Prikko nusprendė atsisėsti, tikėdamasis, kad mažasis briedžiukas nukeliaus atgal link savo motinos, kad ir kur ji būtų. Tačiau vietoj to įvyko štai kas.
“Jis lėtai ėjo link manęs, – pasakojo Prikko. “Iš pradžių jis buvo gana nedrąsus, bet galiausiai nusprendė, kad manimi galima pasitikėti, ir priėjo labai arti manęs.”
Prikko nustebo – bet tada briedžio veršis žengė dar vieną žingsnį.
“Jis net bandė kažką surasti man po pažastimi”, – pasakojo Prikko. “Jis galėjo pamanyti, kad turiu pieno liaukų”.
Atrodė, kad briedžiukas greitai ėmė laikyti kareivį savo motina.
Prikko, žinoma, negalėjo išpildyti prašymo, bet vis dėlto atrodė, kad alkaną veršiuką paguodė vien švelnus jo buvimas. Tuomet Priko nusprendė padėti kitu būdu.
“Paskambinau į mūsų veterinarijos tarnybą ir pranešiau, kas nutiko, – pasakojo Prikko. “Norėjau padaryti daugiau dėl mažo veršelio ir norėjau paklausti, ką turėčiau daryti”.
Prikko buvo liepta grąžinti veršelį ten, kur jis buvo rastas, ir stebėti situaciją. Dėl Prikko pranešimo į įvykio vietą buvo išsiųstas veterinarijos gydytojas su buteliu pieno, kad galėtų pamaitinti mažąjį briedžiuką tam atvejui, jei jo motina negrįžtų.
Buvo sunku palikti veršiuką ten vieną – tačiau šis žingsnis pasiteisino.
Prikko ir jo padalinys stengėsi netrikdyti vietovės, jei veršelio motina būtų išgąsdinta. Ir tikrai, naktį išgirdęs briedžio šauksmą, Prikko pabudo ir pamatė, kad mažylio nebėra.
“Pastebėjome labai šviežius didelius briedžio pėdsakus, kurie rodė, kad mažą veršiuką išgelbėjo jo motina”, – sakė Prikko.
Viskas, matyt, buvo sutvarkyta.
Būdamas karys, Prikko mano, kad jo pareiga taip pat yra saugoti gyvūnus – ir šiuo atveju jis puikiai atliko šią misiją.
“Norėjau, kad veršelio motina jį rastų, ir buvau labai patenkintas, kai sužinojome, kad jie tikrai rado vienas kitą.”
Tikrai gerai atliktas darbas.
