Kartą viena iš mano pažįstamų vyrui „ragus išaugino“. Jis jai kelialapį į Tailandą, o ji jam – „ragus“. Štai kokie santykiai.
Puiki buvo sutuoktinių pora. Kartu jau dešimt metų, du sūnūs, puikus darbas, dideli atlyginimai, nuosavas butas. Tiesiog viskas puiku. Su seksu irgi viskas tvarkoje. Bet štai atsispirti pagundai moteris nesugebėjo. O paskui ją taip kankino sąžinė, kad ji nusprendė prisipažinti vyrui. Kvailė – kitaip ir nepavadinsi!
Ji sako, kad tai nutiko atsitiktinai. Ji su drauge sėdėjo kavinėje, prie jų prisėdo du vaikinai. Vyrai buvo gražūs, kaip modeliai. Vienas iš vaikinų susidomėjo mano drauge. Jie šoko, jis ją laikė aistringai apkabinęs, plius alkoholis trenkė į galvą…taip viskas ir nutiko. Neištikimybė nutiko besibaigiant poilsiui.
Ji dar šiek tiek pabuvo Tailande, o paskui grįžo po vyro sparneliu. Jau daugiau kaip mėnesį vaikšto, kaip apdujus, sąžinė graužia, negali sau vietos rasti. Nusprendė viską prisipažinti vyrui. O kas toliau? O toliau bus taip, kaip bus. Ji man pasakojo, kad tas vaikinas tiesiog stebuklingai kvepėjo.
Na taip, papasakok vyrui! Ir dar papasakok, kad vaikinas buvo nuostabaus grožio ir nuo jo stebuklingai kvepėjo! Tegu tavo vyras po tokio prisipažinimo nusprendžia, kad jis smirdintis pabaisa.
Manau, kad jei ir nutiko tokia nelaimė, reikia tylėti. Kodėl? O kaip gi kitaip? Vyras nuspręs, kad visos moterys – niekšingos išdavikės ir užsidarys savyje. O kas po to? O po to – skyrybos! Sūnūs liks be tėvo. Ir iš to seka, kad iš tokio prisipažinimo vienos problemos.
