Su Marku susitikinėjome ne taip jau ir ilgai, bet mano jausmai atrodė stiprūs ir nuoširdūs, ir kai jis man pasiūlė, daugiau galvojau ne apie praktinę santuokos pusę, o apie tai, kaip būtų šaunu pirmosios vestuvės tarp mano draugių ir ruoštis šiai šventei, rinktis suknelę, o tada vadinti ką nors savo vyru. Apie ką negalvojau, tai apie pažintį su Marko tėvu.
Rajanas buvo keturiasdešimtmetis vyras, kuris atrodė toks vyriškas, rimtas, išmintingas ir tiesiog gražus. Daug kartų gražesnis už Marką. Pirmą kartą jį sutikusi likau be žado. Netikiu meile iš pirmo žvilgsnio, bet galiu tikėti meile iš pirmo susitikimo. Tai, kaip jis kalbėjo, kaip samprotavo ir žiūrėjo… Man iki šiol užgniaužia kvapą, kai prisimenu jo žvilgsnį.
Jis buvo dvidešimt dvejais metais vyresnis už mane, bet man tai nė kiek netrukdė.
Dažniau ėjau pas Marką ir jo tėvą, atsisakydama sau pripažinti, kad ten ėjau ne dėl sužadėtinio. Porą mėnesių save apgaudinėjau, kol nepajėgiau neprisipažinti Rayanui apie savo jausmus. Jis irgi buvo protingas ir pasakė, kad turiu išsiskirti su jo sūnumi. Markui skaudėjo, bet tai buvo geriau nei gyventi nemeilėje.
Taip ir padariau, ir dvejus metus turėjau dingti iš šių dviejų gyvenimo, kol Markas susirado naują merginą ir šįkart vedė. Tada vėl pasirodžiau horizonte, sekiau Marką socialiniuose tinkluose ir persekiojau jo tėvą, kad suorganizuočiau ,,atsitiktinį susitikimą”. Rajanas iškart mane išpranašavo, bet neatstūmė. Kartu išgėrėme kavos, o tada jis pakvietė mane pasivaikščioti.
Dabar jau septynis mėnesius palaikome santykius ir dar niekada gyvenime nebuvau laimingesnė. Markas dar nieko nežino, bet aš labai tikiuosi, kad ištekėsiu už jo tėvo. Bus nepatogu ir nesmagu, bet Markas yra suaugęs, turi savo šeimą ir sugebės kažkaip suprasti ir priimti. Man šiek tiek juokinga, kai pagalvoju, kad galėčiau būti jo pamotė.
