Jie buvo sakę, kad viskas pavyks, bet Markas tuo netikėjo. Jis pats sau gadino nervus, gailėjosi, kad leidosi įkalbinėjamas motinos vesti Sarą, kuri buvo devyneriais metais už jį vyresnė. Ji turėjo nuosavą butą, darbą toje pačioje įmonėje kaip ir mama, turtingus tėvus. Ji irgi buvo maloni mergina, graži ir namų šeimininkė, bet Markas jos nemėgo. Jam patiko kaimynė Džesika. Jie kartu vaikščiojo nuo darželio laikų, net susitikinėjo, bet Džesika nenorėjo ištekėti, o Marko mama susirado kitą nuotaką.
Berniukas ilgai atsidūsėjo dėl prarastų galimybių, bet paskui tai kažkaip praėjo, jis susitvardė. Sara pasirodė esanti labai gera žmona, ji buvo įdomi ir linksma, patogi, o tai svarbiausia. Anksčiau turtai Markui nebuvo svarbūs, bet dėl naujos meilės žmonai pinigai jam visai nerūpėjo. Štai tada jų santuoka buvo laiminga.
Neblogai, kad motina jį įkalbinėjo, o Sara siekė savo, nes Marko meilė tik stiprėjo. Jis turėjo laiko pamiršti buvusią merginą, dabar turi kitų rūpesčių – vaikai, namai, šeima, darbas, o ne buvusios nuoskaudos ir apgailestavimai. Daug svarbiau gyventi dabartimi, o ne žvalgytis į praeitį ir svarstyti, ar teisingai pasirinko. Svarbiausia gerai jaustis dabar, šioje vietoje, su šiais žmonėmis.
