Anksti užmezgiau santykius su Viktorijos tėvu ir anksti ištekėjau, todėl tikėjausi, kad dukra pradės susitikinėti su berniukais būdama keturiolikos ar daugiausiai šešiolikos, bet ji nesusitaikė. Nesvarbu, su kuo ji susitikdavo, berniukai jai atrodė pernelyg nuobodūs ir neįdomūs. Paskui ji įstojo į universitetą ir viskas, apie ką ji galvojo, buvo studijos, paskui universitetas, svajonės apie persikraustymą, ir vėl jai nerūpėjo vaikinai.
Kai Viktorijai buvo dvidešimt dveji, žiemos atostogoms nusipirkome dvi keliones į Egiptą ir dviese savaitę atostogavome. Mano dukra buvo tokia graži ir patraukli tiems vaikinams, kad jie vis kvietė ją į pasimatymus ir rodė įvairiausius dėmesio ženklus, bet Viktorija visus juos atmetė. Tarp mūsų net buvo kilęs pokštas, kad čia merginoms dovanoja kupranugarius, todėl aš Viktoriją išleisčiau už vyro ir atvežčiau savo tėvui kupranugarių.
Juokavau, kai grįžęs namo sužinojau, kad Viktorija ten su kažkuo susipažino ir jis jai net patiko. Jis buvo kupranugariais jodinėjantis turistas. Mano dukra su juo į pasimatymą nuėjo tik kartą, o paskui jie internetu bendravo apie penkis mėnesius. Vasarą Viktorija vėl išvyko į Sekmetą ir grįžo su sužadėtuvių žiedu.
Jau ketverius metus ji gyvena Egipte su mylimu vyru, jų pirmagimiui tuoj sukaks dveji, o aš, kaip mama ir močiutė, dar niekada nesijaučiau tokia laiminga. Mums asmeniškai kupranugarių niekas nedovanojo, bet Sekmet ten turi verslą su šiais gyvūnais, ir dukra vienaip ar kitaip yra prisirišusi.
