Vestuvių proga abiejų pusių tėvai jauniesiems nusprendė padėti įsigyti būstą. Jie padovanojo ženklią pinigų sumą. Jos užteko vieno kambario butui. Vaikai pasakė, kad tėvai duotų pinigus, o butą jie patys nusipirks.
Po kurio laiko jaunavedžiai nusipirko butą. Didelį, trijų kambarių, su geru remontu. Tėvai labai nustebo: iš kur tokie pinigai butui? Pasirodo, jaunavedžiai paėmė kreditą. Tėvai tik atsiduso.
Jaunos šeimos norai byrėjo kaip iš gausybės rago. Jie norėjo turėti viską ir dabar. Dabar jie užsinorėjo automobilio. Kadangi butas buvo toli nuo darboviečių, o visuomeniniu transportu važiuoti labai nepatogu. Ir automobilį jie pasiėmė naują, iš salono, žinoma, į kreditą.
Labai greitai jų gyvenime turėjo atsirasti vaikelis. Jie nusprendė, kad geriausia bus gimdyti užsienyje. Tikėjosi ten gauti ir pilietybę. Ir vėl paėmė eilinį kreditą. Apmokėjo gimdymą brangioje klinikoje, su brangiais, profesionaliais gydytojais.
Kai gimė vaikutis, jaunavedžiai nusprendė įrengti vaiko kambarį. Kad viskas būtų brangu ir gražu. Ir vėl kreditas. Tėvai labai pergyveno ir klausė: „kam jiems tiek kreditų? Kaip jie juos išmokės?“
Atėjo laikas mokėti. Jaunąjį vyrą atleido iš darbo, žmona buvo dekretinėse atostogose, mažam vaikui išlaikyti reikia daug pinigų ir mokėti krūvą kreditų. Jie ėmė prašyti tėvų pagalbos, kad šie parduotų vasarnamį. Tėvai labai nenorėjo parduoti vasarnamio, bet vis tik padėjo vaikams.
Po to su laiku pardavė trijų kambarių butą, automobilį. Persikraustė gyventi pas tėvus. Verkė, kad liko be nieko. O kreditus jiems reiks mokėti dar daug metų. Štai ir liko jiems tik ašaros ir liūdesys.
