Kai žmonės sukuria šeimą, jie turėtų suprasti, kad jų gyvenimas smarkiai pasikeis. Atsiranda atsakomybė už kitą žmogų, santykių kūrimą ir savęs įveikimą. Tvirta šeima yra ilgamečio darbo rezultatas. Jei bent vienas iš partnerių neįdeda darbo, geros šeimos nebus. Bus ,,netvarka ir svyravimai”. Juk žodis “sutuoktinis” reiškia vaikščiojimą tais pačiais keliais.
Paprastai moterys dėl savo mentaliteto yra labiau pasirengusios kurti šeimą. Jos nuo vaikystės yra paklusnesnės, namų ruoša joms yra natūralus procesas. Vyrai iš prigimties yra didesni egoistai, jie visada reikalauja daugiau dėmesio sau. Tačiau jie pamiršta, kad “šeimos galva” yra gynėjas, šeimos maitintojas. Būtent apie vyrus dažniau sako: “elgiasi kaip vaikas. Ir tai yra problema, galinti lemti šeimos iširimą. Skyrybų atveju vaikas dažniausiai lieka moteriai, nes ji turi didesnį atsakomybės jausmą už kitą asmenį.
Taip nutiko mano brolio šeimoje. Jis penkeriais metais jaunesnis už mane. Kai buvome vaikai, tėvai jam skyrė daug dėmesio. Aš tai supratau. Juk jis mažas ir jam labiau reikia apsaugos. Mano brolis prie to priprato ir priėmė tai kaip savaime suprantamą dalyką. Parduotuvėje jis galėdavo sukelti pykčio priepuolį, jei jam atsisakydavo padovanoti patinkantį žaislą. Jis krisdavo ant grindų ir rėkdavo tol, kol žaislas atsidurdavo jo rankose.
Stengiausi neimti jo daiktų, kad nekiltų skandalų. Kartą, kai jam buvo penkeri metai, nusivedžiau jį apžiūrėti naujo žaislinio motociklo. Iš jo pusės kilo dar vienas pykčio priepuolis. Atbėgo tėvai, išbarė mane ir nuramino mažąjį brolį. Daugiau niekada to nedariau.
Deja, mano broliui nepavyko atsikratyti vaikiškų įpročių, kai jis tapo suaugęs. Jis vedė būdamas dvidešimt trejų metų. Iki vaiko gimimo man susidarė įspūdis, kad jaunuoliai gyveno draugiškai, šeimoje tvyrojo visiška harmonija. Mano brolis ir Rebeka daug keliavo motociklu ir rengė triukšmingus vakarėlius.
Viskas pasikeitė, kai Rebeka tapo nėščia. Nėštumas praėjo sunkiai. Rebeka didžiąją laiko dalį praleisdavo namuose. Atrodė, kad jos brolis to nepastebėjo. Jis ir toliau su draugais lenktyniavo motociklu ir lankėsi naktiniuose klubuose. Vieną dieną, kai nuėjau jų aplankyti, radau Rebeką verkiančią. Ji papasakojo, kad jos brolio nebuvo namie jau tris dienas, jis lankėsi pas draugus kažkur už miesto.
Kiek galėdamas ją nuraminau. Pasakiau, kad dabar pirmiausia turime galvoti apie kūdikį. Visas kitas problemas reikia atidėti vėlesniam laikui.
Po sūnaus gimimo brolis savo įpročių nepakeitė. Jo aistra motociklams nusvėrė supratimą, kaip labai jis reikalingas šeimai. Visus uždirbtus pinigus jis išleisdavo savo pomėgiui, negalvodamas apie tai, ar namuose bus maisto. Tai tęsėsi trejus metus.
Vieną dieną Rebeka su kūdikiu atvyko manęs aplankyti.
– Štai ir viskas, nebegaliu ir nenoriu su juo gyventi, – tvirtai pasakė jis, – jam labiau rūpi motociklai nei aš ir mano sūnus.
Net nebandžiau jos atkalbėti nuo skyrybų, nes supratau, kokia ji teisi. Kodėl mergina turi laukti nežinia kiek laiko, kol jos vyras užaugs. Dabar Rebeka gyvena su tėvais. Brolis beveik neprisimena sūnaus, visas jo gyvenimas sutelktas į motociklus.
