Mano jaunystė, kaip ir daugelio kitų, prabėgo studentų bendrabutyje. Penktame kurse į mano kambarį atsikraustė nauja mergina. Ši mergina akivaizdžiai žinojo savo vertę, ir tai buvo teisinga: ji buvo pavyzdingos išvaizdos, kruopščiai save prižiūrėjo ir rūpinosi. Jos vardas buvo Alina.
Mokymasis jai ne itin rūpėjo, ji labiau domėjosi, kaip sėkmingiau ištekėti, todėl kol aš sėdėjau prie knygų, kad išmokyčiau dar vieną kursą, Alina buvo užsiėmusi turtingo vyro paieškomis. Kiekvieną kartą po kelionių į restoranus ji smulkiai pasakodavo savo įspūdžius apie naująjį sužadėtinį. Ir kur ji juos rasdavo? Visi jie buvo kaip reikiant atrinkti, 10-15 metų vyresni už ją, brandūs vyrai, daugiausia turtingi verslininkai.
Ir štai ne taip seniai Alina ėmė skųstis vienu vyru, kad jis visiškai neskiria jai “deramo” dėmesio. Jie susitiko atsitiktinai, gėlių parduotuvėje, kur ji rinkosi puokštę mamos jubiliejui. Jiedu pasikalbėjo ir net išgėrė puodelį kavos netoliese esančioje kavinėje, tačiau šis vyras nedarė jokių užuominų apie santykių tęsimą. Paaiškėjo, kad jis buvo vedęs ir, nors santuokoje pragyveno jau aštuoniolika metų, vis dar buvo ištikimas savo vienintelei moteriai.
Ar toks Alinos elgesys žeidė jos savigarbą, ar ji iš tiesų įsimylėjo šį vyrą, negalėjau suprasti. Tačiau ji nuolat jam skambindavo, kažkokiu stebuklingu būdu sužinojo jo telefono numerį ir įvairiomis dingstimis prašydavo susitikti. Įspūdingai merginai, įpratusiai vyrus sukti taip, kaip ji nori, tai buvo gana kietas riešutėlis. Būtent jis Alinai tapo manija.
Aš, žinoma, bandžiau ją atkalbėti, aiškinau, kad jis turi šeimą, vaikų ir nenori gadinti kažkieno gyvenimo. Bet mergina buvo nepalenkiama ir įsikalė sau į galvą, kad tai jai tinkamas princas.
Vos po kelių mėnesių Alina, švytėdama iš laimės, pasakė, kad nuo šio vyro laukiasi vaiko. Ji manė, kad dabar jis tikrai išsiskirs su žmona ir ją ves, tačiau jis pasielgė visai kitaip: davė Alinai didelę pinigų sumą, kad ši atsikratytų kūdikio, ir paprašė daugiau niekada jo nebetrukdyti. Jis net pakeitė savo telefono numerį. Jis labai bijojo, kad sužinojusi apie romaną žmona jį paliks.
Alina vis dėlto nusprendė pasilikti kūdikį ir auginti jį pati. Ji, matyt, iš tiesų puoselėjo gilius jausmus šiam vyrui. Ir ji buvo laiminga, kad gavo dalelę jo, gaila, žinoma, kad ne visą.
Tiesą sakant, paaiškėjo, kad žmona puikiai žinojo, jog jis turi romaną iš šono, tačiau to neparodė, nekėlė scenų, o tik tyliai laukė, kol vyras žais su nauja aistra. Ši išmintinga moteris buvo įsitikinusi, kad jos vyras vis tiek išeis pasivaikščioti ir grįš į šeimą.
