Praėjusį savaitgalį su žmona nuvykome į jos tėvų namus šeimos vakarienės. Kaip tik tada įvyko nesusipratimas. Viskas prasidėjo kaip įprastai, sėdėjome prie stalo ir kalbėjomės apie įvairius dalykus. Bet kažkaip viskas susivėlė į tai, kad man reikia keisti darbą, ir šią temą iškėlė mano žmona.
Ši tema nebuvo visiškai nepagrįsta. Reikalas tas, kad neseniai iškilo klausimas dėl pirties tėvams statybos. Jau seniai norėjome įgyvendinti šį planą, tačiau šiemet žmona nusprendė, kad ilgiau laukti nebėra prasmės.
Tai sakydami, ketinome iki žiemos pagal poreikį atnaujinti automobilį. O vasarą planavome nuvažiuoti prie jūros, nes 3 metus ten nebuvome buvę. Svarbiausia, kad mūsų šeimoje dirbau tik aš.
Buvau patenkintas tokia tvarka (turiu omenyje savo darbą, nesiskundžiu). Bet dėl suprantamų aplinkybių darbe dabar įmonė susidūrė su sunkumais, todėl daliai darbuotojų buvo sumažintas etatas, o likusiems neribotam laikui sumažintas darbo užmokestis.
Atitinkamai žmonai aiškiai pasakiau, kad turime santaupų. Tačiau jų užteks kukliai kelionei prie jūros ir, jei nekils kainos, automobiliui pačiu biudžetiškiausiu paketu, apie kurį svarstėme.
Ji, savo ruožtu, pirmenybę teikė voniai tėvams, o ne mūsų planams. Nepritariau tokiai pozicijai, pokalbis baigėsi tuo, kad ji priekaištavo dėl mano tinginystės ir nenoro susirasti naują darbą, kad šeimai užtektų viskam.
Man tai nepatiko, o tada griežtai pasakiau, kad tokie sprendimai buvo ir lieka mano asmeniniai. Galima sakyti, kad taip ir nepriėjome prie kompromiso. Tiesą sakant, prie stalo vėl pasikartojo ta pati istorija. Negalėjau ramiai atsakyti ir griežtai pasakiau sutuoktinei, kad jos tėvai ir taip kas mėnesį iš mūsų gauna nemažą paramą. Karščiuodamasis pasakiau, kad visas stalas tikriausiai yra padengtas beveik mano sąskaita.
Neturėjau to daryti, bet kelio atgal nebuvo. Tą akimirką rankoje turėjau grietinės, ir nuo to sutuoktinė pradėjo savo emocingą kalbą. Ji taip įsižeidė, kad išgirdau daug įdomių dalykų apie save. Ilgai neklausiau, tyliai išėjau į mūsų butą.
Ten susirinkau žmonos daiktus ir nuvežiau juos tėvams. Manau, kad dėl tokių nesąmonių mano žmona neturėtų vesti tokių pokalbių ir taip elgtis, manau, kad tai nepriimtina. Dabar grįžau namo, sunku ką nors galvoti, nusprendžiau pasidalyti straipsnyje.
