2015 m. mano vyras iš savo tetos paveldėjo vasarnamį. Be to, kartu su namu jis paveldėjo 15 arų žemės. Namas buvo prastos būklės, o vasarnamis visas apaugęs žole ir piktžolėmis.
Sutvarkę visus su namo paveldėjimu susijusius dokumentus, nusprendėme jį parduoti. Tačiau tai nepavyko, per visus metus sulaukėme poros skambučių ir niekas net nebuvo atvykęs apžiūrėti vasarnamio , nes jis stovi apleistoje vietoje. Nors nustatėme labai mažą kainą, pasiūlymas vis tiek nieko nesudomino.
Iš pradžių į šį namą atvykdavome du kartus per metus, o nuo 2017 m. ir visai nustojome važiuoti, nes namas yra toli nuo mūsų, nematėme prasmės šioms kelionėms. O šiemet su sutuoktiniu sutapo, kad balandžio pradžioje atostogavome. Buvo per anksti tuo metu daryti namelį ir per anksti vykti atostogauti. Nusprendėme vykti į tą patį kotedžą.
Kai atvykome į kaimą, mudu su vyru buvome nepaprastai nustebinti. Buvo akivaizdu, kad kažkas lygiai uždėjo vartus, namelis buvo labiau prižiūrėtas. Kieme kabojo skalbiniai, buvo pastebėti ir kiti žmonių buvimo ženklai.
Priėję prie lauko durų pamatėme, kad namas užrakintas iš vidaus. Vyrui pasibeldus į duris, jas mums atidarė aukštas, plačių pečių vyras ir tuoj pat užtrenkė duris mums prieš veidą. Po to jis apsiavė batus ir po pusės minutės vėl išėjo pas mus.
Filipas pasirodė esąs tolimas mano vyro tetos giminaitis. Jis ėmė pasakoti jam keletą faktų iš savo biografijos, kuriuose daug kas sutapo ir patvirtino jų giminystę. Tai buvo panašu į kažkokią melodramą, bet manęs tai nedomino, mane domino tik vienas klausimas: kokiu pagrindu jis čia atvyko?
Mums besikalbant, į valdą įėjo keli vyrai (vietiniai) ir paklausė: “Filipai, ar tau viskas gerai, ar mes matome, kad atėjo kažkokie ne vietiniai?”. Ne kartą esu matęs kaimiečių susirėmimų, todėl galiu įsivaizduoti, kuo tai gali virsti. Buvo akivaizdu, kad kaimiečiai ant mūsų pyksta. Bet mes žinojome, kad tiesa yra mūsų pusėje, ir mano vyras pasakė: “Vyrai, iš tikrųjų tai yra mano namas. Leiskite man ramiai pasikalbėti su Filipu.
Tapo žinoma, kad Filipas mūsų name gyvena nuo 2018 metų. Prieš tai jis su šeima gyveno vietos nakvynės namuose. Tačiau vieną dieną Filipas neteko darbo ir būsto, jis su šeima liko gatvėje. Tada vyras nusprendė nuvykti pas savo tetą, tačiau paaiškėjo, kad ji jau mirusi. Ką daryti? Jis turėjo mažą vaiką ant rankų ir neturėjo kur eiti. Vietiniai gyventojai patarė jam apsistoti mūsų namuose. Jie sakė, kad ten vis tiek niekas negyvena ir net neateina, todėl neturėtų kilti jokių problemų. Jei kas nors nutiks, vietiniai gyventojai padės Filipui.
Pilypas su šeima laimingai gyvena name, jis atliko komunalinius darbus, yra darbštus, jo rankos yra tinkamoje vietoje. Jis ir jo žmona dirba vietiniame fabrike, sode sodina daržoves. Mes su vyru manėme, kad čia nieko blogo, nes šis namas mums ir taip nereikalingas, norėjome jį parduoti. Filipas yra normalus žmogus, kuris tiesiog pateko į sunkią gyvenimo situaciją. Taigi leidome vyrui ir jo šeimai gyventi name tiek, kiek jiems reikėjo.
Pilypas buvo laimingas ir sakė, kad ketina šalia namo pasistatyti pirtį. Kai tik pirtis bus įrengta, jis tuoj pat pakvies mano vyrą ir mane apsistoti. Mes net apsidžiaugėme, kad padėjome žmogui ir padarėme gerą dalyką.
