Pernai man paskambino tolima giminaitė ir pasiūlė, kad jos anūkas, studijuodamas mūsų mieste, apsistotų pas mane. Kol suras jam gyvenamąją vietą.
Aš, žinoma, atsisakiau, o jie nesuprato kodėl ir įsižeidė. Taip ir visi giminaičiai rėkė: “Kokia aš bloga ir nedraugiška, o turėdama didelį dviejų kambarių butą!!! Negalėjo patekti į mūsų padėtį ir apsigyventi pas juos.
Taip, štai kokia aš bloga. O dabar istorija kartojasi. Šį kartą ne anūkas, o labai tolimo giminaičio iš tėčio pusės dukra. Vėl sulaukiau skambučio iš nepažįstamo numerio. Iš karto atsiliepiau. Ir vėl:
– “Tik jūs galite mums padėti! Mano dukra ketina studijuoti mieste, todėl mums reikia buto…. Ir mes pagalvojome apie jus… Jūs turite trijų kambarių butą, leiskite mūsų dukrai kuriam laikui apsigyventi pas jus…. Ji neturės su savimi daug daiktų… Vėliau jai atvešime žieminius… Ar turite papildomą lovą arba sofą?… Jūs pasirūpinkite, kad ji nepakliūtų į blogą kompaniją ir gerai pavalgytų… Nežinome, kiek laiko, bet leiskite jai pasilikti… Gerai? Ar sutinkate?”
Suprantu, kad jie nusprendė apgyvendinti merginą tiesiai pas mane. Bet aš jau žinau, ką tokiais atvejais reikia atsakyti, išmokau. Aš atsakau:
-“Tiesą sakant, tai nėra gerai. Ir aš nesutinku. Ir jūs nepamiršote manęs paklausti? Kas ir vėl mane apverčia? Ar visi kiti giminaičiai buvo apklausti apie “gyvenimą neribotą laiką”? O gal tai tik aš? O gal aš vienintelis gyvenu mieste ir iš visų giminaičių turiu dviejų kambarių butą? Kiek dar galima tęsti? Man jau nusibodo! Išsinuomoti butą arba nusipirkti kambarį, juk! Mano manymu, pernai visiems aiškiai pasakiau, kad negalėsiu ten gyventi. Be to, aš net nežinau, kas tu esi. Geros dienos!”
Išjungiau telefoną. Tikrai, kiek dar ilgai? Neketinu savo bute toleruoti žmonių, kurie nėra mano šeimos nariai, net jei jie yra giminaičiai. Ir nesvarbu, ar jie tolimi, ar artimi.
Turiu teisę į savo asmeninę erdvę ir privatumą bei disponuoti savo butu taip, kaip man atrodo tinkama. Niekam neprivalau nieko aiškinti.
Tai man primena, kada: “Sveiki. Mūsų draugai, jūsų niekuo dėtų tolimų giminaičių draugai, pasakė, kad galėtume pas jus apsistoti.
