Turiu pusseserę Moniką. Jai 40 metų, ji turi dvi nepavykusias santuokas ir neturi vaikų. Ji dirba, gyvena nuomojamame bute ir, regis, yra gana laiminga. Ji buvo. Prieš šešerius metus, matyt, supratusi, kad laikrodis pradėjo tiksėti dvigubu greičiu, ji nusprendė susilaukti kūdikio. Tuo metu jos vyras palaikė šią idėją, tačiau ji niekaip negalėjo pastoti. Dėl nuolatinių skandalų ir kaltinimų santuoka iširo. Tačiau Monikos tai nesustabdė, jos noras susilaukti kūdikio virto maniakiška idėja. Ji nenorėjo pastoti nuo ko nors kito, todėl atsitiktiniai santykiai iš karto buvo atmesti.
Vyrai, pradėję su ja santykius, pabėgo, kai tik sužinojo apie jos norą pastoti. Taigi ji kreipėsi į mediciną. Keletą kartų bandyta atlikti dirbtinį apvaisinimą, tačiau nesėkmingai. Prieš porą metų Monika tapo religinga, ėmė lankytis bažnyčioje, melstis, lankytis šventose vietose ir nepamiršo dar ir dar kartą pabandyti pastoti per dirbtinį apvaisinimą. Tam išleido daug pinigų. Ir tada pagaliau pavyko!
Ji visiems trimitavo apie savo sėkmingą bandymą! Monika labai nerimavo dėl savęs ir kūdikio, todėl visą nėštumą praleido arba ligoninėje, atidžiai prižiūrima gydytojų, arba namuose. Ji išvyko gyventi pas savo motiną. Ji laukėsi mergaitės, nusipirko visus geriausius daiktus ir ruošėsi tapti mama.
Artėjo metas gimdyti, ir ji buvo palikta gimdymo namuose iki gimdymo. Monika pagimdė, paskambinau pasveikinti ir paklausti, kada ją išrašys. Ji sausai atsakė, kad bus išrašyta viena, be dukters. Jos apie tai neklausiau, nusprendžiau paklausti tetos. Ji patvirtino, kad kūdikį Monika palieka gimdymo namuose, jau buvo parašiusi atsisakymą. Priežasties man nepasakė. Po savaitės Monika grįžo namo, pardavė visus savo daiktus ir pradėjo gyventi kaip anksčiau, apie dukrą negalvojo. Aš vis galvojau, kokia buvo priežastis! Ne, mergaitė buvo visiškai sveika, taip sakė jos teta, gyvenamasis plotas leido jiems gyventi kartu, pinigų irgi užteko, kokia tada buvo priežastis? Monika neatsakė.
Dabar mano sesuo gyvena savo gyvenimą, dirba, nuomojasi butą, yra su kažkokiu vyru, apie mergaitę nekalba ir nutraukia bet kokius bandymus kalbėtis. O man labai sunku jausti, kad mano mažoji dukterėčia našlaičių namuose yra viena. Aš tik tikiuosi, kad ji ras gerus tėvus, kuriems jos reikia.
