Mano ligoninės kambario draugė pasiūlė man valgyti apelsinus kur nors kitur. Ne, ji net nesiūlė, ji man papriekaištavo. Matote, visų akivaizdoje suvalgiau apelsiną, koks košmaras, ir nepasidalinau. Jai tai nelabai patiko, todėl nusprendė duoti man savo ,,fi”.
Gruodžio pradžioje buvau vienoje iš miesto ligoninių. Man turėjo būti atlikta nedidelė ir nesudėtinga rankos operacija, ir aš buvau kaip naujas. Žinojau, kad ligoninėje praleisiu tik kelias dienas (tiksliau, tris dienas), todėl ėmiausi būtiniausių priemonių. Drabužius, stalo įrankius (negaliu valgyti iš ligoninės indų). Ir visi pacientai tai daro. Atsidūriau kambaryje, kuriame kartu su manimi gulėjo dar trys moterys. Dvi buvo maždaug mano amžiaus, viena – labai jauna.
Gyvenime esu ne kartą buvusi ligoninėse, todėl žinau, kokie gali būti kaimynai (kambario draugai) ligoninės palatoje. Būtinai rasite tokią, kuri gali sugadinti, todėl nelabai malonu būti tokioje įstaigoje.
Maistas valgykloje buvo pakenčiamas, bet kartą per dieną nusileisdavau į pirmą aukštą ir nusipirkdavau tai, ko norėdavau bufete. Jogurto, šokolado plytelę ir šiek tiek vaisių. Gerai, kad mūsų palatoje buvo šaldytuvas ir problemų dėl maisto laikymo nekilo. Namuose dukrai pasakiau, kad man nereikia ateiti pas save, todėl nusipirksiu viso man reikalingo maisto.
Šiaip ar taip, grįžkime prie apelsinų ir mano sugyventinės. Dėl kažkokių priežasčių ji manęs iš karto nepamilo. Iš pat pradžių ji nusprendė mane “pastatyti ant kojų”, bet tai nepadėjo. Aš žinau, kaip save “statyti”. Vos tik įėjau į kambarį ir pasisveikinau, moteris ėmė nurodinėti, į kurią lovą man gultis ir ant kurios šaldytuvo lentynos dėti savo produktus. Pasakiau jai, kad pats sugalvosiu, kurią lovą imti. O šaldytuvo lentyną išsirinksiu pats, man nereikia, kad man sakytų, ką daryti. Moteris tik nusikvatojo nuo mano žodžių. Taip jau yra, kad nesileidau įkalbinėjamas.
Tą pačią dieną man buvo atlikta operacija, o po pietų jau jaučiausi gerai. Nuėjau į valgyklą ir pavalgiau pietus. Apie ketvirtą valandą po pietų nusprendžiau nueiti į valgyklą ir nusipirkti sau ko nors vaisvandenių. Norėjau nusipirkti porą bananų, bet jų nebuvo. Gavau nedidelį apelsiną. Nuėjau į kambarį. Nuploviau jį ir norėjau suvalgyti visą, bet persigalvojau. Nupjoviau pusę, o kitą pusę suvyniojau į maišelį ir padėjau į šaldytuvą. Ji patogiai įsitaisė ant lovos ir ėmė valgyti apelsiną.
Palatos moterys užsiėmė savo reikalais. Jaunoji sėdėjo ir valgė saldainius. Kitos dvi kalbėjosi tarpusavyje ir gėrė sultis. Ir tada ta, kuri bandė man vadovauti, atsisuko į mane ir sako: – Ar palatoje reikia valgyti apelsinus? Eik ir valgyk kur nors kitur”.
Iš pradžių pamaniau, kad ta moteris juokauja, bet pamatęs, kaip ji į mane žiūri, supratau, kad taip nėra. “Ką turite omenyje, kur nors kitur? O kodėl negaliu valgyti apelsinų savo palatoje? Kokia nesąmonė?” – atsakiau savo kambariokei. Jos argumentas mane pribloškė vietoje: “Tu ne tik smirdėjai kambaryje su savo apelsinais. Taigi tu jį valgai visų akivaizdoje… Ir apskritai, gerai išauklėti žmonės pirmiausia pasiūlo kitiems, o paskui patys valgo”.
-Ką? Ar jūs rimtai? Tai juokinga. Aš išėjau ir nusipirkau sau apelsiną, o dabar turėčiau juo broliškai dalytis ir visus vaišinti? Tu turi sulčių ant naktinio staliuko ir jas geri… Padėkite man. Tai nėra labai gražu iš tavo pusės, tai nėra tinkama. Mes turime dalytis. O dėl apelsinų, nueikite į bufetą ir nusipirkite vieną sau. Ir nesakyk man, kur valgyti. Aš valgysiu, kur noriu. O jei tau kas nors nepatinka, išeik pats, kad nereikėtų žiūrėti, kaip valgo kiti.
Taigi aš pasikalbėjau su ta moterimi ir ji man daugiau nebeturėjo jokių pastabų. Ir net į mano pusę stengėsi nežiūrėti. Pradžioje rašiau, kad ne kartą gulėjau ligoninėse. Ir iš principo po vieno incidento (tai buvo seniai) niekam neliepiu ir nesidaliju maistu su palatos kaimynais.
Man atnešė naminių karštų koldūnų. Ir aš netyčia jų pasiūliau palatos moterims. Negalėjau patikėti savo akimis… Iš dvidešimties koldūnų, kuriuos man atnešė iš namų, gavau tik keturis. Jos nuskrido žemyn kaip rajos. Nuo to laiko, kai esu ligoninėje, niekam nesiūlau maisto ir su niekuo juo nesidaliju.
