Iš pradžių visi įtarė, kad Adomas vedė ne iš meilės. Apie kokią meilę būtų galima kalbėti, kai jam buvo trisdešimt, o jo nuotakai – šešiasdešimt keleri?
Pastaruosius dešimt metų draugavome, susitikdavome per šventes ir savaitgaliais, matydavau visas jo merginas ir niekada nepastebėjau jo pomėgio vyresnėms moterims. Apie Samantą išgirdau tik po to, kai susituokėme. Adamas iš to padarė “staigmeną”, iki paskutinės minutės slėpė nuotaką, ir daugelis svečių pusę ryto negalėjo suprasti, kodėl nuotakos motina laikė jo ranką ir kur buvo pati gimtadienio viešnia. Draugai ir šeima buvo šokiruoti, kai paaiškėjo, kad jis veda savo močiutę. Tiesiogine prasme. Ji jau turėjo santuoką ir tris suaugusius vaikus, o Adamas buvo pakankamai senas, kad būtų jos sūnus.
Pirmą kartą po vestuvių jis savo motyvus nutylėjo, o mūsų aplinkoje pasklido gandai, kad Samanta yra milijonierė, todėl ir susirado jaunąjį jaunikį. Be to, Adamas
po vedybų metė darbą ir juo rūpinosi žmona. Kaip paaiškėjo vėliau – todėl, kad ji jautėsi prastai ir norėjo, kad mylimasis būtų šalia.
Jie kartu pragyveno trylika mėnesių, kol moterį įveikė infekcija. Tuomet Adamas atėjo pas mane išgerti. Ne dėl to, kad buvo suirzęs, jog tapo našliu, bet dėl to, kad Samanta buvo gudri vikri ir tris butus skirtinguose miestuose bei namą Italijoje perrašė savo vaikams, palikdama Adomui tik brangias dovanas, tarp kurių ir taip nebuvo nieko vertingo.
– Milijoną kartų prašiau jos nupirkti man automobilį, o ji vis atidėliojo ir atidėliojo! – piktinosi mano draugas.
Adamas iš tiesų persekiojo turtus, daugiau nei metus savo gyvenimo išleido močiutei, apsimetinėjo, kad ją myli, krito draugų ir giminaičių akyse ir vis tiek liko be nieko. Draugiškai palaikiau jį žodžiais, bet pats buvau ja nusivylęs. Jis nėra kvailas vaikinas, turėjo savo rankas ir darbą, bet buvo pasirengęs sugriauti savo gyvenimą dėl kažkokių apartamentų. Ir prie ko tai privedė?
