Drabužių parduotuvė buvo beveik tuščia, ir Adomas vaikštinėjo tarp megztinių eilių, bandydamas surasti vieną savo mažajam broliukui Naujųjų metų išvakarėse. Jis ne iš karto pastebėjo, kad jam iš paskos seka mergina, aiškiai jaunesnė už jį. Ji atrodė maždaug dvidešimt penkerių, gal dvidešimt septynerių, o jam neseniai sukako keturiasdešimt. Įsitikinęs, kad ji yra parduotuvės darbuotoja arba, kaip ir jis, renka kam nors dovaną vyrų skyriuje, jis nustebo, kai ji staiga prišoko prie jo ir paėmė jį po pažastimi.
– Ar galėtumėte man padėti, prašau? – sušnabždėjo ji. – Mano buvęs yra ten, renkasi batus su savo nauja mergina, o aš čia viena. Ar galėtum apsimesti, kad esame kartu, prašau?
Adomas sutriko, bet atitinkamai linktelėjo galva, šiek tiek sužavėtas nepažįstamosios grožio ir jaunatviškumo. Kartu su ja jis paklusniai ėjo per parduotuvę, apsukęs du ratus, ji taip pat padėjo jam išsirinkti megztinį broliui ir kalbėjo jam “tu”, tarsi jie būtų labai artimi. Tačiau jos buvusiajam tai nė kiek nerūpėjo.
– Nenoriu tau to sakyti, – sušnabždėjo Adamas, jausdamas jos ranką ant savo dilbio, – bet vaikinui, atrodo, tai nė kiek nerūpi.
– Taip?” – ji garsiai nusijuokė, o paskui nepatikliai nusijuokė. – Tai gal jau eikime prie kasos? Būtų malonu išgerti kavos.
Po parduotuvės jie tikrai nuėjo į kavinę ir ilgai šnekėjosi, o paskui Adamas mandagiai palydėjo Džuliją, kuriai buvo trisdešimt dveji, bet atrodė daug jaunesnė, iki autobusų stotelės. Jis pats paprašė jos numerio, labai susidomėjęs mergina, ir ji mielai jam jį davė.
Tik po kelių pasimatymų, kai jie oficialiai pradėjo susitikinėti, išgėrusi porą taurių vyno, Džulija prisiminė jų pažinties dieną ir prisipažino, kad tas vyras visai ne jos buvęs vaikinas. Ji jo nepažino, o Adamas ją traukė, bet jai buvo gėda su juo taip susitikti, todėl sugalvojo šią gudrybę. Vyras iš to nusijuokė, nė kiek neįsižeisdamas. Jei ji per daug drovėjosi su juo susitikti, jis tikrai niekada nebūtų prie jos priėjęs, per daug bijojo atstūmimo. Kokia laimė, kad Džulija pasirodė esanti gudresnė ir iniciatyvesnė, antraip jie nebūtų turėję tokių nuostabių vakarų kartu.
