Nuotaka buvo iš neturtingos šeimos, o vestuvės jos šeimai buvo finansinė katastrofa. O kad galėtų nusipirkti gražią suknelę, jie turėjo atsisakyti prabangaus pokylio. Žinoma, ji galėjo nusipirkti pigesnę suknelę. Tačiau būtent ši suknelė jai krito į širdį…
– Prisimenu, kai pirmą kartą ją apsivilko ir suprato: ji mano! – dažnai prisimena mergina. – Buvau apsilankiusi įvairiuose salonuose, išbandžiau daugybę skirtingų suknelių. Bet apsivilkusi šią nenorėjau jos nusivilkti. Man sakė, kad ji išskirtinė ir rankų darbo.
– Ši suknelė mums kainuos nemažus pinigus, – bėdojo nuotakos mama, – bet nieko tokio, svarbiausia, kad ji tau patiktų, kad būtum laiminga.
Iš karto po vestuvių jaunavedžiai persikėlė gyventi pas jaunikio tėvus. Nepaisant to, kad dabar jie gyveno mieste, uošvė gimė ir pusę gyvenimo pragyveno tame pačiame kaime, iš kurio buvo kilusi nuotaka, ir prisimena ją kaip mažą mergaitę. Taigi jokio diskomforto, gyvendama su svetimais žmonėmis, jaunoji nejautė.
– Taigi ką planuojate daryti su suknele? – nenuleido rankų jos uošvė. – Geriau ją parduoti, kam ji užima vietą? Ir pinigai nebus nereikalingi.
– Aš viską apgalvosiu. Tegul kol kas kabo, o paskui nuspręsiu, ką su ja daryti, – atsakė uošvė. Motina jai buvo sakiusi, kad nesiseka atiduoti suknelę kitai nuotakai, sakydama, kad ji atiduoda savo likimą į blogas rankas. Žinoma, niekas nelabai tikėjo pranašystėmis, bet ji nebuvo pasirengusi atsisveikinti su gražia suknele.
Iš pradžių nuotaka nieko neįtarė, manydama, kad jos uošvė yra smalsi. Tačiau taip nebuvo, ir tai paaiškėjo gana greitai.
Po poros savaičių jaunoji pora nuvyko aplankyti savo antrosios pusės tėvų. Taip jau sutapo, kad jie ten pasiliko kelioms savaitėms. Ir kaip tik tuo metu vyro dukterėčia iš to paties kaimo pakvietė juos į savo vestuves.
– Žiūrėk, mano dukterėčia turi tokią pat suknelę kaip ir tu! O tu sakei, kad ji išskirtinė, brangi, rankų darbo. Tu tik bandei gauti kainą, ar ne?
Situacija buvo labai nemaloni. Be vyro, merginą dėl suknelės bandė įkyriai erzinti ir jos tėvai. Ji labai įsižeidė. Ji pati nesuprato, kaip kita nuotaka galėjo turėti lygiai tokią pačią suknelę.
Per vestuves nuotaka spėjo kulniuku žengti ant suknelės apačios ir ją suplėšyti, taip pat išsiliejo raudonasis vynas. Vestuvių pabaigoje ant suknelės, pačiame viduryje, buvo didelė raudona dėmė. Nuotaka skundėsi:
– Aš išsinuomojau suknelę, ji brangi, rankų darbo, kaip aš ją grąžinsiu?
Praėjo pora mėnesių ir visi pamiršo apie nemalonią situaciją su suknele per vestuves. O lygiai tokia pati suknelė vis dar kaupė dulkes dėžėje spintos gale. Bet štai kolegė įkalbėjo merginą paskolinti šią puikią suknelę vestuvėms ir gerai sumokėjo. Bet tada merginai prasidėjo tikras pragaras. Ryte darbe kolegė numetė dėžutę ant jos stalo su žodžiais:
– Ar tau ne gėda imti tiek pinigų už tokius skudurus?” – Ji atsiėmė pinigus ir visiems darbe pasakė, kad mergina yra apgavikė ir nori ją apgauti.
Kai mergina atidarė dėžutę ir ištraukė suknelę, buvo priblokšta. Suknelės apačia buvo suplyšusi, o viduryje buvo didelė raudona dėmė.
Ir tada viskas stojo į savo vietas. Ji paskambino savo vyro dukterėčiai. Ji buvo tokia, kokios ir tikėjosi. Suknelę giminaitei atvežė jos uošvė, neva iš salono, ir už jos nuomą paėmė padorią sumą. Ir, negana to, po vestuvių ji ją nuramino dėl sugadintos suknelės:
– Tu nesijaudink, aš juos užkalbinsiu, atsiimsiu ją atgal. Bet, žinoma, tai kainuos papildomų pinigų.
Mergina buvo šokiruota tokio savo uošvės įžūlumo. Tačiau tai, kad jos vyras palaikė motiną šioje situacijoje, padėjo jai priimti galutinį sprendimą.
– Na ir kas iš to? Kad būtum laikiusi tą suknelę dėžėje. O mama sėkmingai pasinaudojo situacija. Kaip sakoma, jei nori gyventi – mokėk suktis.
Tą patį vakarą mergina susikrovė daiktus ir persikraustė pas tėvus. Ji negalėjo susitaikyti su tuo, kaip su ja buvo elgiamasi. Ją bjaurojo naujųjų giminaičių veidmainystė ir savanaudiškumas.
Bet kai ištekėjo antrą kartą, ji nusipirko dar gražesnę suknelę ir iki šiol ją turi! Ar ji pradėjo tikėti pranašystėmis? Ne. Bet ta situacija tik atvėrė jai akis, į kokią godžią ir veidmainišką šeimą ji pateko.
Ar tikite vestuvių pranašystėmis?
