Prieš kelis mėnesius padariau kvailystę – banke savo vardu paėmiau didelį kreditą.
Dabar suprantu, kad pasikarščiavau, bet tuo metu galvojau tik apie tai, kaip išgelbėti mamą.
Vieną vakarą ji paskambino, verkdama pasakė, kad jai liko daugiausia trys savaitės, jei neatliks operacijos. O vietoje to ji išvyko į kurortą. Tokios išdavystės negaliu pergyventi.
Prieš dvejus metus ištekėjau, dabar esu vaiko priežiūros atostogose. Mes su vyru įkūrėme nedidelį verslą.
Mūsų verslas dar tik pradeda augti, viskas tik įsivažiuoja. Kadangi mūsų įmonės veikla susijusi su ūkininkavimu, pardavėme butą ir nusipirkome namą užmiestyje.
Dar ne visur pabaigėme remontą. Aš būnu namuose su vaiku, vyras dirba vienas. Laisvų pinigų beveik neturime, viskas investuota į verslą.
Turbūt pamačiusi mūsų didelį namą, mama nusprendė, kad mes tiesiog maudomės piniguose. Iš pradžių ji reikalavo brangių dovanų – būtent reikalavo.
– Mano kaimynės dukra nupirko jai natūralius kailinius. O jie su vyru paprasti darbininkai gamykloje, o jūs ką man dovanojate?
Bet mes ir taip jai padedame. Pilnai apmokame komunalines paslaugas, kartą per savaitę atvežame maisto, dovanojame kelialapius į sanatorijas. Ji pensininkė, bet viskuo aprūpinta.
Ko dar reikia mamai? Ji negyvena skurde. Iš pradžių stengiausi patenkinti jos norus, bet vėliau nustojau. Dabar turiu sūnų, verslą, vyrą. Mano šeima – pirmoje vietoje.
Ir staiga tokia naujiena! Ką daryti? Žinoma, tai mano mama, nenoriu, kad ji mirtų. Pasitarėme su vyru ir paėmėme kreditą.
Siūliau iškart pervesti pinigus tiesiai į klinikos sąskaitą, bet mama atsisakė, sakydama, kad reikia atiduoti gydytojui grynais. Tada net nesusimąsčiau, kad kažkas čia ne taip. Be to, mama atsisakė pasitikrinti kitose klinikose.
Mama išvyko ir pasakė jos nelankyti, nes jai reikia ramybės. Ji pati paskambins, kai galės po operacijos.
Visą tą laiką neradau sau vietos. Praėjo savaitė, dvi, trys… bet mama taip ir nepaskambino. Nusprendžiau nuvažiuoti į jos butą, norėjau būti arčiau jos.
Vos tik atrakinu duris, iš nuostabos sustingstu. Kambaryje groja muzika, virtuvėje kvepia kava, koridoriuje stovi lagaminas, o iš vonios girdisi dainavimas.
Tai buvo mano mama! Ji išėjo iš vonios įdegusi, sveika, atrodė tikrai ne kaip po operacijos. Ir aiškiai nenorėjo manęs matyti.
– Ak, Jurga! Palauk, viskas ne taip, kaip tu galvoji.
– O ką aš turiu galvoti? Pagal magnetukus matau, kad buvai Turkijoje? Ten operaciją darei?
Pasirodo, ji tiesiog mane apgavo. Sveikata puiki, tiesiog norėjo prabangaus poilsio.
Daugiau nei mėnesį neatsiliepiu į jos skambučius. Kaip taip? Kaip tikra mama galėjo taip išduoti? Ji pailsėjo, o man dabar mokėti kreditą.




