Mes su vyru pateikėme skyrybų prašymą, nesileisiu į detales, čia ne apie tai. Dabar mes dalijamės turtą, manau, kad nesąžininga jam atiduoti visą butą, nes paskolą mes už jį mokėjome vienodai.
Aš nusprendžiau aptarti šią temą su anyta, nes ji žino, kaip paveikti savo sūnų. Kai atėjau jos aplankyti, ji mane maloniai pasveikino, pasiūlė arbatos ir net pasiteiravo apie nėštumą. Taip, aš esu 7 mėnesius nėščia. Jos nuomone, jos sūnus nusipelno buto, nes vyras turi turėti savo gyvenamąją erdvę, kad galėtų atsivesti būsimą žmoną. Ir šiuo atveju merginoms lengviau, nes vyras turėtų būti atsakingas už tai.
Bandžiau jai įrodyti, kad esu teisi, manydama, kad, jei visus šiuos metus mokėjau būsto paskolą, tai turiu teisę į kompensaciją. Ji taip pat pradėjo kalbėti apie mano būsimą vyrą, kad tai jo rūpesčiai, ir aš neturėčiau apie tai galvoti, geriau apie vaiką. Net nustebino jos taktiškumas, pirmą kartą ji nieko nesakė apie tai, kad vaikas ne jos sūnaus, ji visą laiką mane tuo įtarinėja, nors vaikas tikrai yra jo. Ir ji toliau sakė, kad jos sūnui netrukus sukaks 30 metų ir nesolidu atsivesti merginę į mamos butą.
Bet juk kalba ne apie tai, ką atvesti. Aš tik noriu kompensacijos už tai, kad mokėjau už svetimą butą. Viena vertus, aš jai pritariu, bet kodėl turėčiau persikelti pas tėvus, o jis liktų gyventi mūsų bute, juolab kad turėsiu vaiką? Mano tėvai turi vieną kambarį, aš neįsivaizduoju, kaip aš ten gyvensiu, ir dar su mažu vaiku! Gaila, kad man negalima daryti aborto, dabar turėsiu gyventi ankštai ir nervinti savo tėvus, o jis gyvens kaip ponas, be jokios atsakomybės už vaiką ir vienas gerame bute.
Nesąžininga
