Kartais tu įsimyli ir viskas. Įsimyli vyrą, savo vaiką, draugę, močiutę, miestą ar konkrečią gatvę, skverą arba bandelę su cinamonu ir cukrumi, orą arbą filmą, arba dainą ir nieko daugiau aplink savęs nematai, o tik tą savo meilę.
Į kino teatrą atėjo pagyvenusi pora ir per klaidą nusipirko bilietus ne į La La Lendą, bet į animacinį filmą „Dainuok“.
– Aš tikrai prisimenu, kad filmo pavadinimas buvo apie dainą, – jaudinosi pagyvenęs vyras ir jo rankos drebėjo.
– Borenka, – pasakė jam žmona ir švelniai jį apkabino. – Borenka, aš kai tik svajojau pažiūrėti šį animacinį filmą, tikrai-tikrai. Kalba, kad tai puikus pastatymas, nesijaudink, Borenka, taigi viskas labai gerai, svarbiausia, kad mes kartu…
– Maša, kaip čia atsitiko? – paklausė savo dukters mama. – Maša, tas Ženia, jis gi toks niekam tikęs ir mokosi blogai! Tėtis tikrai nesupras…
– Niekam netikęs? – nedrąsiai paklausė Maša. – Pamanyk, netikėlis… Mama, o gal todėl, kad jis vienintelis iš visų aplinkinių girdi mane!
Dvi moterys smagiai bendrauja prekybos centre:
– Ir jis pradėjo valgyti batų raištelį!
– Batų raištelį! Negali būti!
– Taip! O šiandien jis sugraužė mano užrašų knygutę!
– Užrašų knygutę! Negali būti!
– Taip! O vakar jis įkando katinui! Pažiūrėk kokia graži nuotrauka!
Ir telefono ekrane parodo nuotrauką, ne, ne mažo šunelio. O labai šaunaus berniuko, kuriam pradėjo kaltis pirmieji dantukai.
Tuo metu, lieknas vyrukas viena ranka stumia vėžimėlį, o kita – apsikabina savo žmoną, labai liūdną ir apkūnią. – Uogytė mano, kodėl tokia liūdna, mano švelnus vėjelis, gal pyragėlį ar vyno nusipirkime, ar gerai? Ir sūrelio, ar gerai? O gal dešrelių? Ar gerai? Nusišypsok uogelė mano, štai taip, jau geriau, ir vištienos pašteto paimsime, ar gerai? Na ir šaunu, na ir gerai…
Gal mes ir emigruotume, – pasakė man pažįstama. Turime leidimą gyventi ir butas mums paruoštas. Bet tėtis pasakė, kad be savo daržo jis negalės gyventi. Ir viskas. Kitas daržas jam netinka. Tik tas. Tik čia. Jasia, tėčiui be daržo bus sunku. O aš be tėčio negalėsiu gyventi.
Atsitinka taip, kad sutinki žmogų – ir viskas. Nei svoris, nei amžius, nei sveikas protas, nei gyvenamoji vieta – niekas neturi reikšmės. Todėl, kad tik šalia jo, kvepiančiame korvalolu kino teatre, suole ar parduotuvėje, darže, kur auga skaniausi agurkai, tu kvėpuoji laisvai, tu su rožiniais akiniais savo noru, tu rami, tavo širdis užimta. Tavo širdis plyšta iš meilės.
Autorė: Yaroslava Gres
