Kai gimė antras sūnus, supratau, kad gimdyti po 35 – puiki idėja, ir štai kodėl:
Jūs aktyviai užsiimsite savo išvaizda, jūs juk nenorite senti. Žinoma, nė vienai moteriai nebus malonu, jei ją supainios su sūnaus močiute. Todėl vėlyvas nėštumas privers jus aktyviai rūpintis savo išvaizda. Jūs tiesiog negalėsite senti po keturiasdešimties, nes turėsite mažą vaiką ir juk jums reiks atitinkamai atrodyti.
Gydytojai į jus žiūrės jau visai kitaip. Juk negalės jie jūsų vaikyti po laboratorijas ir versti daryti niekam nereikalingus tyrimus. Jus gerbs ir saugos.
Maži vaikai labai atjaunina suaugusias moteris. Greičiausiai, aplinkiniai nustos tikėti skaičiais ir galvos, kad jūs juokaujate apie savo amžių.
Jūs nebūsite paranoiška mamyte, kuriai atrodo, kad visi viską daro neteisingai. Jūs su džiaugsmu paliksite vaikelį prižiūrėti vyrui, močiutei ar seseriai. Tame nėra nieko blogo.
Jūs ypatingai džiaugsitės tuo vaikeliu. Jaunystėje motinystės džiaugsmas dar neturi tų bruožų, kurie atsiranda subrendusiame amžiuje. Po keturiasdešimties jūs galėsite pilnumoje pasimėgauti šiuo nuostabiu gyvenimo tarpsniu, kuris jums ir jūsų vyrui taps nepakartojamu.
Su amžiumi ateina ramybė ir harmonija, kurie labai reikalingi vaikui. Vaikas linkęs jausti visus motinos emocinio fono pokyčius. Kai jums 18 , tokius pokyčius jūs galite jausti kas valandą. Brandžiame amžiuje jūs vis dažniau būsite dzen būsenoje ir niekas negalės jūsų išvesti iš pusiausvyros.
Kai jums bus 40, jūs jau nedrebėsite ties kiekvienu vaikelio žingsniu ir nustosite pūsti nuo jo dulkeles. Jūs jau suprasite, kad vaikas turi klysti, kad išmoktų būti savarankiškas. Būtent todėl jūsų motiniško nerimo lygis nebus labai aukštas.
