Aš esu visiška tinginė mama. Savaitgaliais nenoriu anksti keltis. Vieną šeštadienį pabudau apie vienuoliktą. Tuo metu mano trejų metų sūnus kramtė sausainius ir kompiuteryje žiūrėjo animacinius filmukus. Sūnus pats jį įjungė, taip pat pats rado pakelį sausainių. Tą akimirką mano vyresniojo, aštuonerių metų sūnaus namuose jau nebuvo, nes jis vakare pasakė, kad eis su draugu ir jo mama į kiną. Įspėjau jį, kad neketinu taip anksti keltis. Jei jam reikia, tegu pats nusistato žadintuvą ir susiruošia. Jis atsikėlė laiku. Aš dėl visa ko nustačiau savo žadintuvą, o tada visą rytą stebėjau jį iš savo kambario, kol jis susiruošė. Po to sulaukiau SMS iš jo draugo mamos, bet jis apie tai niekada nesužinos.
Taip pat netikrinu jo portfelio, neruošiu su juo pamokų, nedžiovinu jo drabužių po baseino ir neskalbiu jo antblauzdžių po futbolo treniruočių, nes tingiu tai daryti. Ir aš taip pat neišnešu šiukšlių, mano vyresnysis sūnus tai padaro eidamas į mokyklą.
Tačiau mano tingėjimas daro teigiamą poveikį mano vaikams. O kai atvyksta močiutė, mano vaikams nutinka siaubingos metamorfozės, nes mano aštuonerių metų sūnus nustoja savarankiškai ruošti namų darbus, paaiškėja, kad jis negali savarankiškai susikrauti savo portfelio ar pasišildyti pietų. Pasirodo, kad jam baisu užmigti kambaryje, nes močiutė tuo metu turi sėdėti šalia. Mūsų močiutė visai netingi. Iš viso to padariau išvadą: “Vaikai nesavarankiški yra tik tų tėvų, kuriems tai naudinga!”
