Asmeniškai aš dar nesu močiutė. Iki šio titulo man dar augti ir augti. Bet daugelis mano draugių ir pažįstamų moterų tapo močiutėmis labai anksti. Ir su anūkais sėdėti namie be perstojo jos tikrai nenori. Beveik visos šiuo klausimu turi tą pačią nuomonę.
Lina:
– Neįsivaizduoju, kaip galima savo vaikelius nukišti močiutei ir seneliui tokiam ilgam laikui? Man gaila tokių vaikų, o mačiučių dar labiau.
Tai sunku, nuolat skirti dėmesį anūkams. Ypač jei jie dar mažyliai. Mano vasarnamis nedideliame kaime, per atostogas išvažiuoju ten. Ir man anūkų ten tikrai netrūksta.!
Irena:
– Močiutė niekam nieko neprivalo daryti. Dabar visos močiutės ir seneliai dirbantys, ir iki pensijos jiems dar oho kiek laiko.
Ir mažiesiems anūkams nei jėgų, nei laiko nepakanka. Aš ir pabaigusi savo darbinę karjerą nesiruošiu su jais nuolat būti. Padėti ir lepinti – prašom.
Vera:
– Mes pastebėjome, kad mūsų vaikai visai nesusimąsto, kad močiutėms jau tiesiog per sunku.
Tai didžiulė atsakomybė, nes reikia nuolat bėgioti paskui juos, prižiūrėti, kad kas nenutiktų. O vaikai tik apie save ir savo malonumus galvoja.
