Atrodo, kad mano svainė visiškai neturi sąžinės. Ji iš tų moterų, kurios sėdi vyrui ant sprando, niekur nedirba, porą kartų per mėnesį šluoja lentynas ir vadina tai generaliniu valymu, be to, nekenčia prižiūrėti savo vaikų.
Ji vis kartoja, kad nesusitvarko, kad verčiau aš tai padarysiu, ir palieka anūkus man. Bet esmė ta, kad aš, nepaisant to, kad esu išėjęs į pensiją, taip pat dirbu ne visą darbo dieną. Tai nėra darbas visu etatu, todėl kartais išeinu, bet tai vis tiek įpareigoja mane kažką daryti. Ir labai nemalonu, kai skubu, ruošiuosi į darbą, o man paskambina svainė ir sako, kad jau po važiuojamąja dalimi, atveža anūkus, nes jai reikia manikiūro arba susitikti su draugėmis.
Ji niekada neklausia, ar man patogu prižiūrėti vaikus, ir jai neįdomūs mano reikalai.
Bandžiau su ja apie tai diskutuoti, bet ji tiesiog uždaro temą jos net neatvėrusi. Jai tai puikiai sekasi, o aš pasiklystu. Mano sūnus taip pat ne prie ko: kad ir kaip jam skambinčiau, jis visada užsiėmęs ir prašo, kad paskubėčiau, nes turi reikalų. Taigi ir čia negaliu skųstis ar išsiaiškinti.
Myliu savo anūkus ir mielai juos prižiūriu, bet turiu kaip nors derinti savo grafiką, o ne beatodairiškai kabinti ant manęs vaikus.
