Kai kiti sakydavo, kad negali sugyventi su mano vyro šeima, aš tuo netikėdavau. Su jo tėvais sutariau gerai, bet greičiausiai taip buvo todėl, kad beveik iškart po vestuvių persikėlėme už 2 000 km nuo jų.
Net neturėjau laiko susipažinti su savo “mama”. Susipažinome per vestuves, paskui savaitę gyvenome jų bute, bet aš daugiau apsipirkinėjau ir pakavau daiktus. Paskui persikraustėme, mano vyras tarnauja kariuomenėje, ką aš galiu padaryti.
Gyvenome ten 10 metų. Tada man pasisekė! Jie išsiuntė mane atgal į mano gimtąją šalį. Man tai tikrai nebuvo labai maloni žinia, aš ten jau buvau įsikūrusi, jie man davė gerą butą, o aš laukiausi trečio vaiko. Bet nieko negali padėti. Mano vyras pažadėjo, kad tai viskas, mes liksime ten.
Gimdžiau savo gimtajame mieste. Po metų vėl pastojau. Tai buvo labai neplanuotai, nebuvau tam pasiruošusi, bet mes visada norėjome didelės šeimos, todėl net nesvarstėme. Kai jau buvau nėščia, man “padėti” atvažiavo mano “mama”. Kartkartėmis ji atvažiuodavo aplankyti, bet, užuot man padėjusi, tiesiog sėdėdavo, gerdavo arbatą ir duodavo man nurodymus.
Į dalykus, susijusius su valymu ir namų ruoša, nekreipdavau dėmesio. Tačiau kai ji paliesdavo vaikų auklėjimo temą, užvirdavau kaip virdulys. Man buvo nemalonu suvokti, kad moteris, kuri manęs iš tikrųjų nepažįsta, nematė 10 metų ir savo anūkus pažįsta tik iš nuotraukų – duoda man nurodymus.
O paskui, kai jau buvau aštuntą mėnesį nėščia, pasakė:
“Jūs tikrai turėsite mergaitę!”
O mes norėjome mergaitės, juk buvo trys sūnūs! Taigi aš su šypsena paklausiau:
“Kodėl jūs taip manote?”
“Tu pasenai, papilkėjai, tavo veidas visas išsipūtęs. Mergaitė pasisavino likusį tavo grožį”.
“Ačiū, žinoma… Aš taip buvau patinusi per kiekvieną nėštumą”.
“Ne kiekvieną nėštumą”.
“Kodėl taip sakai? Tu mane matei tik nuotraukoje, kai buvau nėščia”.
“Nesiginčyk su manimi. Aš turiu sūnų ir buvau gražuolė, visi sakydavo, kad švyti. Į tave baisu žiūrėti. Pasipūtusi, lyg būtum pilna vandens. O mano kojos jau net nebetelpa į batelius”.
Aš nieko nesakiau. Nepasakiau jai, kad kalbama ne apie kūdikio lytį, o apie tai, kad man 39 metai. O ji pagimdė mano vyrui būdama 19 metų, tokiame amžiuje visos yra gėlės, nėščios ar ne. Ji ne kartą yra užsiminusi, kad esu negraži, šlykšti ir pan. Mano vyras nutraukė visas šias kalbas. Ir, beje, mano sūnus gimė…
