Susipažinau su vaikystės draugu, kuris, būdamas 60 metų, neturėjo vaikų. Ji nusprendė neturėti vaikų, bet gyventi sau.

Šiandien sutikau vaikystės draugę. Jai, kaip ir man, 60 metų. Kai baigėme studijas, ji iš karto susikrovė lagaminus ir išvyko iš mūsų miesto. Kurį laiką su ja susirašinėjome, bet paskui ryšys nutrūko.

Tik iš bendrų pažįstamų sužinojau, kad mano draugė keliauja, nesėdi vietoje, keičia vyrus. Būdama penkiasdešimties ji turėjo trečią vyrą. Bet ir su juo galiausiai išsiskyrė. Visą gyvenimą ji neturėjo vaikų. Nesupratau, kodėl. Juk paprastai daugelis moterų bent jau sau susilaukia vaikų. Jei nepasisekė su vyru, tada yra vaikas, o paskui gali prižiūrėti anūkus.

Ir štai į mūsų miestelį atvyko draugė. Jai reikėjo parduoti likusį turtą. Prieš tai ji nuomojo butus. Mes su ja susitikome ir pasikalbėjome. Aš pasidalinau savo gyvenimu, ji pasidalijo savo. Ir aš uždaviau klausimą:

– Kodėl tavo gyvenimas pasisuko būtent taip? Kodėl neturėjai vaikų? Bent jau dėl savęs. Kad turėtum kam paduoti puodelį vandens, kai pasensi?

Ji nusijuokė man į veidą ir pasakė: “Aš noriu, kad tu turėtum duonos.

– Kokį puodelį? Kiek tavo vaikai tau ką nors atneš? Šiandien vaikai jau seniai nesineša puodelių į lovą. Ir jie nesirūpina savo seneliais. Lengviau visą gyvenimą taupyti ir samdyti gerą slaugytoją, o ne prašyti ir apsunkinti savo vaikus.

O aš neturėjau vaiko, nes nenorėjau. Neturiu motiniško noro amžinai ką nors prižiūrėti, kuo nors rūpintis, dėl ko nors nerimauti, duoti pinigų. Nusprendžiau savo gyvenimą skirti sau. Norėjau keliauti, pamatyti pasaulį, užsidirbti pinigų. Mano vyrai mane paliko tik todėl, kad atsisakiau su jais turėti vaikų.

Dabar aš taip pat gyvenu savo malonumui. Man nereikia prižiūrėti anūkų ar plušėti pensijoje, kad išmaitinčiau savo vaikus, kurie negali patys užsidirbti pinigų.

Todėl dėl nieko nesigailiu. Atvirkščiai, man gaila tų, kurie susilaukė krūvos vaikų ir dabar sėdi vieniši. Ir dar kaltina vaikus, kad jie užsimiršta arba išvyksta į kitą šalį. Aš tokių problemų neturiu.

Mano nuomonė.

Išklausiau draugę ir supratau, kad ji teisi. Ir kam gimdyti, kam jaudintis, jei nenori? Kam tikėtis, kad pagimdysiu, o senatvėje tikrai sulauksiu pagalbos. Niekas niekam nieko neprivalo.

Parašykite savo nuomonę komentaruose.

Rate article
Lifequest
Susipažinau su vaikystės draugu, kuris, būdamas 60 metų, neturėjo vaikų. Ji nusprendė neturėti vaikų, bet gyventi sau.