Mano mamai 72 metai, gyvename atskirai, bet tame pačiame mieste. Kaip ir kiekvienam pagyvenusiam žmogui, jai reikia pagalbos, bet dėl tam tikros priežasties negaliu jos pasiimti su savimi – ji yra aistringa kačių ir šunų mylėtoja, savo bute laiko būrį gyvūnų ir net šeria visus kaimynystėje gyvenančius benamius.
Visus pinigus, kuriuos jai duodu maistui ir vaistams, ji išleidžia gyvūnams. Taigi pastaruoju metu pati jai atnešu reikalingų daiktų ir maisto, nes jos pensija, žinoma, niekam neužtenka pinigų. Neseniai su vyru grįžome iš vizito metro ir palikome automobilį pas draugus. Ir įsivaizduojate – išlipdami matome mano mamą, kuri sėdi ištiesusi ranką ir prašo išmaldos.
Man buvo beveik gėda, vyras taip pat buvo šokiruotas, jis žino, kad aš reguliariai iš šeimos biudžeto paimu pinigų mamai. O paskui toks vaizdas ir iškart kyla klausimas – kam aš juos išleidžiu, jei mano mama sėdi ir elgetauja. Paaiškėjo, kad mama prašė praeivių pinigų savo šunims ir katėms, kuriuos reikia šerti, gydyti ir sterilizuoti.
Atrodo, kad tai geras dalykas, bet ką pasakys ją matantys mūsų draugai? Ką jie pagalvos apie mane ir mano vyrą, kad palikome seną mamą likimo valiai ir nuvarėme ją prie verandos? Bet ir aš nesiruošiu mokėti už nesuskaičiuojamą daugybę jos benamių augintinių – ne tos pačios pajamos, atsiprašau, ne Madona. Taigi dabar vaikštau gatvėmis, apsižvalgydama, ar motina kur nors nesėdi – esu tikra, kad ji nenustojo prašyti išmaldos, tik dabar geriau slepiasi nuo manęs.
