Su savo mamos mama susipažinau, kai man buvo maždaug septyneri metai. Iki tol nebuvau jos matęs dėl to, kad ji buvo išvykusi atostogauti į užsienį. Kai mano močiutė atvyko mūsų aplankyti, ji visus apipylė dovanomis. Prisimenu, kokia buvau laiminga. Nuo to laiko ji kurį laiką gyveno pas mus, nes labai mūsų pasiilgo. Taip po truputį pradėjome artėti.
Dabar man jau dešimt metų.
– Senele, man reikia padaryti rudeninį darbelį mokyklai, nieko negaliu sugalvoti.
– Rinkime spurgas ir gaminkime ežiukus bei peles. Manau, kad tai būtų gerai.
Man vienuolika metų.
– Senele, kodėl mama neleidžia man eiti su tavimi pasivaikščioti? – paklausiau su ašaromis akyse.
Ji tyliai išėjo iš kambario, o po penkių minučių grįžo ir pasakė, kad mama mane išleido pasivaikščioti.
– Jū, pagaliau mes einame pasivaikščioti kartu!
– Taip, tik ji iškėlė vieną sąlygą. Jei grįši namo švarus ir ne su suplėšytomis kelnėmis, kaip paprastai būna, kitą kartą vėl galėsi eiti su manimi pasivaikščioti.
Ir aš ištesėjau savo žodį! Stengiausi bėgti atsargiai, net niekur nesėdau, tik ant močiutės kelių.
Man buvo trylika metų.
– Įsivėliau į muštynes.
– Dėl ko?” – stebėjosi močiutė.
– Jis pirmas pradėjo mane vadinti vardais!
– Na, man nesvarbu, kas pirmas pradėjo. Štai ką tau pasakysiu, kumščiais problemų neišspręsi, bent jau ne iš karto. Reikia pasikalbėti ir viską išsiaiškinti. Esu tikras, kad susitaikysite.
– Jis pavadino mane smirdinčiu!
– O tu buvai geresnis už jį, kai puolei į jį kumščiais? Ne, žinoma, kad ne. Aš irgi esu buvęs tokioje situacijoje…
Toks pokalbis mane tikrai nuramino, o močiutė visada buvo teisi.
Man penkiolika metų.
– Senele, ar spėsi nueiti į mokyklą?
– Ar tau reikia, kad tave ten nuvežčiau? Manau, kad tu žinai kelią.
– Ne, tai tik mano tėvai iškviesti į mokyklą.
– Ką tu padarei?
– Aš tiesiog… Netyčia išdaužiau langą koridoriuje…
– Gerai, aš eisiu. Bet pažadėk, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas.
– Pažadu! Būsiu atsargus!
Man šešiolika.
– Senele, ką tu manai apie tatuiruotes ir auskarus?
– Ar tu pasidarei tatuiruotę ir pasidarei ausies auskarą?
– Negaliu nuo tavęs nieko slėpti.
– Ar tavo tėvai žino?
– Bijau jiems pasakyti, jie man visa tai draudžia.
– Bet tu tai padarei. Na, kas padaryta, tas padaryta. Turiu idėją.
Nepatikėsite, bet ši nuostabi moteris irgi nuėjo ir pasidarė tatuiruotę. Po to mama ir tėtis man daugiau nieko nebesakė. Beje, vėliau tėtis pagyrė mano tatuiruotę.
Man aštuoniolika.
Buvo Naujųjų metų išvakarės, ir aš jas šventėme su draugais nuomojamame bute. Grįžau namo gana vėlai, beveik ryte. Mama jau laukė manęs virtuvėje.
– Jei atvirai, ar buvai išgėręs?
– Tik truputį, mama, – atsakiau stengdamasis išsilaikyti ant kojų.
– Ko aš tavęs prašiau? – Jie mostelėjo į mane rankšluosčiu.
Mano močiutė puolė prie mamos šauksmo ir greitai išsiuntė visus į kambarius.
Ryte išgirdau pokalbį:
– Ar reikia tau priminti, ką veikei, kai tau buvo aštuoniolika?
– O, mama, nepradėk.
– Aš tau priminsiu. Tave tiesiogine to žodžio prasme nešė į butą, tu visą naktį nemiegojai, vėmiau. Sėdėjau šalia tavęs su dubeniu.
– Tokio dalyko nebuvo… – tyliai atsakė mama.
– Nagi, nagi, papasakok man čia. Aš viską prisimenu, senos moters neapgausi.
Palaukiau apie valandą ir tyliai nuėjau į virtuvę. Motina man nepasakė nė žodžio, ji buvo šilkinė.
Man dvidešimt šešeri.
– Senele, tu netrukus turėsi anūkų.
– Aš? O, negaliu patikėti, kad sulaukiau šios akimirkos. Pats laikas!
– Po dviejų dienų su žmona važiuosime į ligoninę sužinoti kūdikio lyties.
– Paskambinkite man, kai tik sužinosite.
– O kaip tavo tėvai?
– Aš pats jiems pasakysiu, nesijaudink. Kam rūpi, kas pirmas sužinos?
Man dvidešimt aštuoneri.
Mūsų dvynukams – metai. Anądien girdėjau, kaip mano tėvai kalbėjosi su močiute:
– Dabar mano eilė džiaugtis.
– Ką reiškia, tavo eilė? – Mama nervingai nusijuokė.
– Liaudiškai tariant, laukia anūkai, dabar noriu kurti savo asmeninį gyvenimą.
– Ar tu rimtai?
– Negalėčiau būti rimtesnis.
Patvirtinau močiutės žodžius.
– Tu viską žinojai ir nieko mums nepasakei? – Mano tėvas buvo nustebęs.
Taip, aš žinojau. Senelė primygtinai reikalavo laikyti tai paslaptyje. Ji išmušė mano tėvus iš vėžių su šia žinia, kaip ir norėjo. Aš ją myliu.
