Visada maniau, kad tėvas mane myli labiau nei motina. Jis mane lepino, o ji mane barė; jis pirmas susitaikydavo, o mama pirmoji ginčydavosi. Todėl kai sužinojau apie tėvų skyrybas, man net šiek tiek palengvėjo. Nenorėjau trylikos metų likti su mama, be to, maniau, kad tėvas, kaip šeimos maitintojas, galės mane geriau aprūpinti. Tėvai domėjosi mano nuomone, mama tikėjosi, kad pasiliksiu su ja, bet ji nė kiek nenustebo, kai pirmenybę teikiau tėvui.
Praėjus metams po išsikraustymo, tėtis susirado naują merginą. Ji buvo maždaug tokio pat amžiaus kaip mano mama ir tėčiui labai patiko. Ji elgėsi su manimi gerai, bet be mamos meilės ir šilumos. Kai ji ir tėvas susilaukė bendros dukters, jie tarsi pamiršo apie mane. Kartais jie visi trys išvažiuodavo nepagalvoję pasiimti manęs su savimi arba rengdavo kokias nors šventines vakarienes, kol aš būdavau šokiuose. Dabar mano kambaryje stovėjo lovelė, o aš negalėjau ramiai miegoti nuo pat kūdikio gimimo – ji verkdavo naktimis, pamotė ateidavo jos maitinti vidury nakties, o ryte įjungdavo šviesą…
Tėvui nerūpėjo, kaip tai paveiks mano savijautą ar pažymius mokykloje, jis vis tiek manęs nekeikė ir net nesirūpino, kai vėlai išeidavau su draugais, jei tik nereikėdavo grįžti namo. Kažkuriuo momentu supratau, kad taip toliau tęstis negaliu. Noriu stoti po devintos klasės, o jei ir toliau blogai miegosiu, nesugebėsiu išlaikyti reikalingų egzaminų. Dėl to apsisprendžiau ir paskambinau mamai.
– Ar galiu ateiti pas tave trumpam? – Paklausiau nedėdamas vilčių. Pats retai jai skambindavau, o dar rečiau ją aplankydavau.
– Žinoma, mieloji, ateik tiek, kiek nori. Sesuo tave vargino, ar ne?
Man buvo gaila mamos. Tėtis turėjo naują šeimą ir rūpesčių, o mama vis dar buvo visiškai viena.
Paklausiau tėčio, ar galėčiau laikinai apsigyventi pas mamą, ir jis iškart sutiko. Jis pažadėjo atsiųsti pinigų ir visai man nepaskambino. Manau, kad mums visiems buvo daug lengviau. Galbūt dėl to, kad esu vyresnė, bet dabar su mama esame tarsi draugės. Ji manimi rūpinasi ir mane palaiko, o su tėčiu kartais pasikalbu telefonu. Jis mano, kad aš jau suaugęs, bet mama kartais elgiasi su manimi kaip su vaiku, po darbo padaro man vakarienę ir paruošia labai geros kakavos, kurią geriame į spektaklius.
Jei galėčiau atsukti laiką atgal, tikriausiai būčiau nusprendęs likti su ja. Bet, kita vertus, tada galėčiau lygiai taip pat gailėtis ir manyti, kad kitur būtų buvę geriau.
