Negaliu pakęsti savo uošvės. Ir tam turiu savo priežasčių. Jau trejus metus esu motinystės atostogose. Mums auga dukra. Mano vyro motina neleidžia man ramiai gyventi. Nors gyvename skirtinguose butuose. Bet ji ateina pas mane beveik kasdien. Neseniai mano uošvė atėjo pažaisti su anūke. Tuo metu mano dukra miegojo pietų miego. Aš taip pat atsiguliau šalia jos, nes buvau pavargęs ir man skaudėjo galvą. Tai pamačiusi mano uošvė vos neišprotėjo. Reikėjo matyti jos veido išraišką. Ji rėkė ne savo balsu. Kaip aš drįstu gulėti lovoje dienos metu. O kaip dėl namų ruošos darbų? O paskui ji pasakė, kad su tokiu gyvenimo būdu netrukus pavirsiu į gyvulį. Ji kaltino mane, kad tik valgau ir miegu. Kas jai rūpi, kaip praleidžiu dieną?
– Bet juk visos moterys, išėjusios motinystės atostogų, pradeda savo verslą, sunkiai dirba, kad padėtų savo vyrams… O tu? Guli vidury baltos dienos! Gėda!” – sakė ji.
“Mano vyras šiuo metu yra vienintelis šeimos maitintojas. Mano uošvė jam pasakė, kad ir aš galėčiau parnešti pinigų namo. Ir vaikas tam visiškai netrukdo. Ji visą gyvenimą dirba, uždirba pinigus ir be jokios vyro pagalbos.
– Šiais laikais yra tiek daug galimybių – galima kepti, valyti ar pardavinėti drabužius. Kas gulasi vidury dienos?
Ir visa tai mano uošvė pasakė mano vyro akivaizdoje.
Ne visi moka kepti ar dar ką nors daryti.
– Tos moterys naudojasi bet kokia galimybe užsidirbti pinigų. Vien tam, kad išlaikytų savo vyrus. Jos gamina žaislus, prižiūri svetimus vaikus, rūpinasi seneliais, dirba valytojomis. Ir niekas tau netinka! Mano sūnus tave remia, o ką tu veiki? Kaip jūs galite taip gyventi? Nedėkinga!” – tęsė uošvė.
“Mano vyras dirba prie kompiuterio, negaliu sakyti, kad jis per dieną taip pavargsta. Jis turi laiko pavalgyti pietus, pasišnekučiuoti, pažiūrėti vaizdo įrašą internete. Gyvename nuomojamame bute. Mokame nuomą, komunalinius mokesčius, maisto produktus, o mėnesio pabaigoje mums nieko nelieka. Kartais pasiimame pinigų iš kredito kortelės.
– Kai kurių šeimų padėtis daug blogesnė. Mes su jumis turime stogą virš galvos. Kiekvieną mėnesį gaunu atlyginimą ir į namus parnešu kiekvieną centą, – patikino mane vyras.
“Bet aš neturiu kuo džiaugtis. Negaliu sau leisti įsigyti naujos striukės, jau trejus metus dėviu nusidėvėjusią. Pamiršau, kada paskutinį kartą buvau grožio salone. Neturime pakankamai pinigų naujiems daiktams. Ir dar yra kūdikis. Geriau nupirksiu jai drabužėlių. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad atsidursiu tokiame gyvenime. Bet blogiausia, kad mano vyras nemato jokių problemų mūsų šeimoje. Į mano žodžius jis turi tik vieną atsakymą: “Jei tau kas nors nepatinka, ieškok darbo”. Galiu atspėti, kieno tai žodžiai.
Mūsų dukra yra labai energinga. Ją reikia nuolat stebėti. Mano vyras ir uošvė nevertina mano darbo. Jie visada turi problemų. Kada aš turiu dirbti, jei neturiu laiko net sau? Mano nuomone, vyras turi aprūpinti šeimą taip, kad žmonai ir vaikams nieko nereikėtų. Apskritai vyras galėtų susirasti geriau apmokamą darbą.
Ką manote jūs?
Ar vyras turėtų aprūpinti savo šeimą, kol moteris rūpinasi vaiku? Jei to, ką jis uždirba, užtenka tik būtiniausioms reikmėms. Nekalbu apie atostogas, drabužius. Žinoma, šiuolaikiniame pasaulyje moterys dažnai yra daug sėkmingesnės už vyrus. Bet kam tada reikalingas vyras? Mano nuomone, drabužių pirkimo negalima vadinti užgaida.
Mano uošvė neleidžia man ramiai gyventi. Ji sako, kad užuot skundusis dėl vyro, turėjau seniai susirasti darbą. Juk jis sunkiai dirba ir per dieną pavargsta.
Aš esu tokia pavargusi nuo jų abiejų. Galvojau samdyti auklę, bet neturime pinigų. Mano uošvė atsisako sėdėti su anūke. Ką manote jūs? Ar man reikia ieškotis darbo, ar tai mano vyro darbas rūpintis mūsų gerove?
