Susipažinau su Aiste įmonės vakarėlyje. Tuo metu ką tik pradėjau dirbti įmonėje, kurioje taip pat dirbo Aistė.
Dirbome skirtinguose skyriuose, todėl praktiškai nieko apie ją nežinojau. Aistė iš karto patraukė mano dėmesį – aukšta, liekna.
Visą vakarą šokome, juokavome ir kalbėjomės. Po vakarėlio užsakiau taksi ir palydėjau ją namo. Kitą dieną tiesiog skubėjau į darbą – taip norėjau ją kuo greičiau pamatyti.
Pakeliui nupirkau gėlių puokštę ir dėžutę šokoladinių saldainių. Aistė apsidžiaugė mane pamačiusi, ir taip pradėjome susitikinėti. Neprailginome romantiškų pasimatymų etapo, nes abu jau buvome peržengę trisdešimties metų ribą.
Nusprendėme nedelsti, ir aš pasiūliau Aistei persikelti pas mane. Gyvenome, kaip sakoma, kaip pasakoje. Aistė pasirodė esanti puiki šeimininkė. Be to, buvo linksma ir lengvai žiūrėjo į gyvenimą. Jokių problemų ar komplikacijų.
Priėmiau sprendimą – nupirkau žiedą ir pasipiršau Aistei. Pradėjome ruoštis vestuvėms. Kai sudarinėjome svečių sąrašus, paaiškėjo, kad iš Aistės pusės beveik nėra ką kviesti. Pasak jos, ji turėjo tik tolimus giminaičius, su kuriais daugelį metų nepalaikė ryšių.
Vestuvių išvakarėse Aistė su draugėmis nuvyko į grožio saloną – pasiruošti šiai svarbiai dienai. Telefoną paliko namuose.
Paėmiau jos telefoną ir norėjau jį jai nunešti, nes žinojau, kur yra salonas. Bet vos tik atsisėdau į automobilį, telefonas pradėjo skambėti – ekrane pasirodė žodis „Mama“.
Nusprendžiau atsiliepti. Ragelyje išgirdau vyresnės moters balsą. Moteris iš karto pradėjo kaltinti Aistę – sakė, kad ji visiškai prarado sąžinę. Maža to, kad paliko vaikus senų tėvų globai, dar ir nustojo siųsti jiems pinigus. Ji pasakojo, kad vaikai dabar serga, o pinigų vaistams nėra.
Prisistačiau ir paklausiau, kas nutiko. Paaiškėjo, kad Aistė paliko tėvams du vaikus ir išvyko į sostinę ieškoti geresnio gyvenimo. Iš pradžių dar siuntė pinigus, bet vėliau nustojo.
Tėvai gyvena iš nedidelės pensijos, o vaikai auga ir jiems reikia daugybės dalykų. Paprašiau moters banko sąskaitos numerio ir pervedžiau pinigų vaikų gydymui ir maistui.
Atsisakiau kelionės į saloną. Grįžau namo ir susikroviau Aistės daiktus. Kai ji vėlai vakare grįžo – susitvarkiusi, su nauja šukuosena ir manikiūru – be žodžių padaviau jai lagaminus. Aistė bandė sužinoti, kas nutiko. Atidaviau jai pamirštą telefoną, nieko nesakydamas. Ji greitai suprato, kas atsitiko, ir bandė man kažką paaiškinti.
Tačiau nebenorėjau jos klausytis ir tęsti santykių. Po pokalbio su jos mama Aistė man nustojo egzistuoti kaip moteris.
Galima meluoti vyrams… Galima gudrauti ir apgaudinėti. Niekas nėra be nuodėmės. Bet palikti vaikus ant senų tėvų pečių, jiems nepadėti ir meluoti, kad neturi šeimos… Tai jau per daug. Mano akyse ji nustojo būti moterimi.
Ką manote, ar galima suprasti Aistę? Ar moteris, kuri išdavė ir paliko savo artimiausius bei brangiausius, gali būti gera žmona?
Ar dabar galima tikėti jos meilės pažadais ir tuo, kad ji manęs ateityje neišduos?
