Bet mano gyvenimas po šešiasdešimties tik prasidėjo.
Susitikau su savo drauge iš universiteto ir paklausiau, kuo ji dabar užsiima. Aš tik išėjau į pensiją ir gyvenimas sustojo. Ir ji mane maloniai nustebino.
– Bet mano gyvenimas po šešiasdešimties tik prasidėjo. Turiu daug laiko įgyvendinti tai, ką planavau anksčiau. Aš niekada anksčiau nebuvo užsienyje. O dabar aplankiau visą Europą. Nemėgstu žiemos, todėl šiuo laikotarpiu važiuoju atostogauti į Egiptą. Nori, važiuosim kartu, – pasiūlė ji.
– Bet pensija yra labai maža. Kur ten? – atsakau jai.
– Bet aš taupau. Kai prasideda vasara, rinku įvairias uogas, grybus ir parduodu turguje. Pinigus taupau kelionėms. Prisijunk, kartu bus smagiau.
Aš nekreipiu dėmesio į savo negalavimus ir neeikvoju laiko lankantis pas gydytojus, nes vaistinės suvalgys visus sutaupytus pinigus. Laikykuosi sveiko gyvenimo būdo. Daug vaikštinėju.
Taip mes kartu pradėjome kasdien eiti į mišką, kai oras geras. Tokia pasivaikščiojimas naudinga sveikatai. Ir visada namo atnešu kažką maistingo – uogas, grybus ar vaistinius augalus arbatoms.
Paskui pradėjau truputėlį užsiimti joga. Šiek tiek pritreniravau savo raumenis. Tapau gyvesnė ir energingesnė. Pamiršau, kas yra galvos skausmo tabletės.
Neseniai susipažinome su bažnyčios choro vadovu. Pasikalbėjome, jis pakvietė mus prisijungti prie dainavimo. Labai norėjau patikrinti, kaip man viskas susiklostys.
Pradėjome dainuoti. Choro vadovas labai mumis patenkintas. Taip mes integruojamės į draugišką kolektyvą, kuris taip pat organizuoja įvairias keliones į įdomias Lietuvos vietas.
Taigi, gyvenimas po šešiasdešimties tik prasidėjo man. Iki šiol užsiiminėjau tik darbu ir nieko panašaus sau leisti negalėjau.
Kaip supratau, svarbu ne sėdėti namuose, o judėti, ir kelyje visada pasitaikys kažkas įdomaus.
