Kalbėjausi su vyru telefonu ir laiku neišjungiau skambučio. Vairavau, todėl man buvo nepatogu. Kai išgirdau frazę po savo „iki“, mane net supykino. Žodžiu, mano vyras niekada pats neišjungia telefono. Raudono mygtuko paspaudimas mūsų šeimoje – mano užduotis.
Pagal garsą supratau, kad jis neįsidėjo telefono į kišenę. Girdėjau jo balsą – garsiai ir aiškiai.
– Na, šaunuolės paukštytės! Jei jau palaukėte, kol baigsiu kalbėti telefonu, tai dabar aš visas jūsų. Lėkite čionai!
Po šių žodžių ragelyje pasigirdo kažkoks šurmulys. Nebuvo pašalinių balsų, tik keisti garsai ir šiugždesys.
Sustojau aikštelėje ir pabandžiau susiimti. Buvo labai skaudu. Dešimt metų santuokoje. Mokyklinio amžiaus sūnus. Viskas bendra ir užgyventa sunkiu darbu. Ką daryti?
Niekada netikrinau vyro, nes visiškai juo pasitikėjau. Maniau, kad santykiai turi būti grįsti pasitikėjimu. Buvau jam ištikima ir maniau, kad jis – man taip pat. Ir jokių „signalų“ nebuvo. O čia – toks smūgis.
Nusprendžiau pirmiausia pasikonsultuoti su psichologu, o tik tada kalbėtis su vyru. Reikėjo susitvarkyti su emocijomis, nes pati su tuo nesusitvarkyčiau. Kreipiausi į du specialistus. Abu turėjo savo nuomonę, ir jos buvo visiškai priešingos.
Pirmasis psichologas buvo vyras. Jau iš jo elgesio supratau, kad jam pačiam reiktų konsultacijos ir psichologinės pagalbos. Jis man pasakė:
– Negi nežinojote, kad negalima klausytis privačių pokalbių? Kodėl iškart neišjungėte telefono?
Galiausiai išėjo taip, kad pati likau kalta dėl to, kas dabar vyksta šeimoje. Jis patarė pamiršti tą pokalbį ir pradėti viską iš naujo. Kitaip – skyrybos neišvengiamos.
Jis net nesistengė suprasti, su kokia problema aš atėjau. Maža to, pasakė, kad man reikia bent dešimties konsultacijų, kad susitvarkyčiau su emocijomis. Nors, tiesą sakant, jaučiausi stabilesnė nei jis pats.
Atsisveikinau ir išėjau. Supratau, kad su tokiu psichologu dirbti negalėsiu.
Antroji psichologė buvo moteris. Ji pasakė:
– Jei nesiruošiate visko pamiršti ir susitaikyti, tai ir nereikia paleisti nuoskaudos neišsiaiškinus tiesos. Bet turite būti pasiruošusi tam, kad vyro reakcija gali būti bet kokia. Jis gali susikrauti daiktus ir išeiti. Ar esate pasiruošusi tokiam scenarijui?
– Pasiruošusi! – tvirtai atsakiau.
Papasakojau vyrui visą tiesą. Buvau pasiruošusi emocijų audrai ir skyryboms, todėl galvoje jau dalijausi turtą ir galvojau, ar leisiu sūnui matytis su tėvu.
– Brangioji, ką tu? Aš juk dirbu fermoje. Viščiukus lesinau. Kai man paskambinai, kaip tik buvau vištidėje, – atsakė vyras.
Tikėti juo ar ne? Jis tikrai ūkininkas. O gal jis man meluoja?
