Atvirai pasakius – su žmona man visiškai nepasisekė. Išgyvenome santuokoje vos metus, bet šio košmaro pasekmes jaučiu iki šiol.
Pasirodo, vedžiau nestabilią moterį. Ji pati pareikalavo skyrybų, bet dabar neleidžia man ramiai gyventi.
Iki vestuvių gyvenome mano bute. Viskas buvo ramu, todėl nė neįsivaizdavau, kad ji gali būti tokia… neprognozuojama.
Tiesa, jau tuomet buvo ženklų. Ji be perstojo skambindavo motinai, tarsi be jos negalėtų nė žingsnio žengti. Po vestuvių viskas tik pablogėjo.
Vieną dieną žmona pareiškė, kad turime kraustytis pas jos tėvus.
– Ten tau nereikės gaminti ar tvarkytis, – įtikinėjo ji. – Ir kai turėsime vaikų, mama padės.
Tai skambėjo keistai. Ką tik susituokusi 30-metė moteris, kuri pati trokšta gyventi su tėvais? Tai buvo blogas ženklas. Bet aš nusileidau.
Ir tai buvo mano didžiausia klaida.
Žmona visiškai persimetė į savo šeimą. Po darbo ji negrįždavo pas mane, o eidavo pas mamą į virtuvę. Jos plepėdavo iki vėlumos, todėl aš kiekvieną vakarą užmigdavau vienas.
Ne kartą siūliau išeiti kur nors dviese, bet ji tik atšaudavo:
– Tėvams bus nuobodu vieniems, ir pinigų nereikia švaistyti.
Vėliau ji užsiminė, kad turėčiau parduoti savo butą. Atsisakiau, nes dar tikėjausi, kad kada nors išsikraustysime iš tėvų namų. Kai tai sužinojo uošvienė, prasidėjo pragaras.
– Pinigų niekada nebus per daug! – aiškino ji. – Tu ir taip mažai uždirbi, o dabar dar ir atsisakai papildomų pajamų?
– Aš uždirbu ne mažiau nei jūsų dukra! – piktinausi aš.
– O kai ji išeis į dekretą?
Vakare žmona surengė man isteriją: pasirodo, aš neturiu teisės ginčytis su jos motina.
Po kurio laiko pradėjau pastebėti, kad uošvienė landžioja po mano daiktus. Vieną dieną ji išdidžiai paskelbė, kad mano rūbai yra „pernelyg iššaukiantys“. O kai rado seną prezervatyvą, kuris guli mano piniginėje gal kokius dvejus metus, ji surengė skandalą:
– Sakiau, kad jis valkatauja! Į darbą jis neina – kažkur trinasi! Ką tu atsivedei į namus?
Tada man kantrybė trūko. Susirinkau daiktus ir išsikrausčiau į savo butą. Žmona savaitę nė neprisiminė manęs. O paskui atsiuntė žinutę:
„Duodu skyryboms“
Atsidusau su palengvėjimu. Ačiū Dievui, bent jau vaikų neturėjome.
Tuo tarpu uošvienė visiems skelbė, kad santuoka subyrėjo dėl mano neištikimybės. Kai kurie jos giminaičiai net prišnekėjo šlykštybių ant mano buto durų.
Po skyrybų žmona atėmė viską, ką man buvo padovanojusi, o tada atėjo į mano darbą ir surengė skandalą.
O tada prasidėjo tikrosios problemos.
Žmona staiga pradėjo maldauti, kad grįžčiau. Kai atsisakiau, ji ėmė man kerštauti.
Turėjau kreiptis į policiją, nes ji pradėjo man grasinti. Jau pusantrų metų neduoda man ramybės, ir niekas negali jos sustabdyti.
Laimei, mano dabartinė sužadėtinė nekreipia dėmesio į jos išsišokimus. Bet jei buvusioji nesiliaus, bijau, kad ji greitai sulauks atpildo.
Kartą jos keliai susikirto su mano mergina laiptinėje – įvyko susistumdymas. Kaimynai iškvietė policiją. Buvusi bandė apkaltinti mano merginą, bet kaimynai davė teisingus parodymus, ir jai nieko nepavyko įrodyti.
Tačiau ji vis dar kenkia. Prieš kelias savaites kažkas sudaužė mano automobilio priekinį stiklą. Sutapimas? Labai abejoju.
Ji net mano tėvus užkniso – atėjo aiškintis, bandė juos priversti „įtakoti mane“. Bet mano tėtis ją greitai pastatė į vietą.
Dabar mes su sužadėtine ruošiamės kraustytis į kitą miestą. Tikiuosi, buvusioji pagaliau dings iš mano gyvenimo. Ruošiamės vestuvėms, o netrukus tapsiu tėčiu, todėl nebeturiu laiko kvailiems dramoms.
Net numerį teko pasikeisti, kad jos beprotiška šeima galutinai nuo manęs atstotų.
