Monika verkė, apkabindama savo sūnų Luką. „Aš taip didžiuojuosi tavimi, brangusis. Kai sužinojau, kad laukiuosi tavęs, net neįsivaizdavau, kad pasieksi tokias aukštumas gyvenime. O dabar tu su pagyrimu baigei teisės fakultetą.“
Lukas nusišypsojo. „Na, mama, tu kalbi taip, lyg aš būčiau beviltiškas atvejis“, – pajuokavo jis.
Monika švelniai paplekšnojo jam per ranką. „Tu supranti, ką turiu omenyje. Man buvo tik šešiolika… pati buvau dar vaikas. Buvo sunku taip anksti tapti mama, ir aš žinau, kad padariau daug klaidų, bet tu – mano didžiausias pasididžiavimas, Lukai.“
Lukas pabučiavo mamą į skruostą ir švelniai perbraukė ranka per jos plaukus. Juos siejo ypatingas ryšys, nes Lukas užaugo pas senelius, kol Monika baigė mokyklą ir universitetą. Buvo momentas, kai jie net mokėsi kartu – beveik kaip brolis ir sesuo.
„Aš ilgėsiuosi tavęs“, – atsiduso Monika. „Džiaugiuosi, kad jau radai darbą, bet gaila, kad išvažiuoji taip toli.“
„Aš dažnai grįšiu, mama. Tai tik valanda kelio automobiliu“, – nuramino ją Lukas.
Monika šypsojosi, kai jie žingsniavo ranka rankon per Vilniaus universiteto kiemą. Saulė švietė, oras buvo gaivus ir kvepėjo pavasariu. Tai buvo tobula diena Lukui pradėti naują gyvenimo etapą.
Meilė ir išdavystė
Po penkerių metų Monika peržengė didelės tarptautinės įmonės durų slenkstį Vilniaus centre – jai ką tik buvo suteiktas naujas darbas. Nors jai jau buvo keturiasdešimt, ji paskyrė visą jaunystę Luko auginimui, todėl dabar jautėsi taip, lyg jos gyvenimas prasidėtų iš naujo.
Šį atsinaujinimo jausmą sustiprino jos susitikimas su naujuoju vadovu – Algiu. Per jos kūną nubėgo šiurpas, kai ji paspaudė jam ranką, negalėdama atitraukti akių nuo jo patrauklaus veido.
„Labai džiaugiuosi, kad prisijungei prie mūsų, Monika“, – tarė Algis. „Tavo gyvenimo aprašymas mane sužavėjo, ir jaučiu, kad tu esi būtent tai, ko mums čia trūko.“
Jų darbiniai susitikimai greitai peraugo į kažką daugiau. Iš pradžių tai buvo tik žvilgsniai, pokštai per kavos pertraukas ir atsitiktiniai prisilietimai. Tačiau aistra sprogo tą dieną, kai Algis pakvietė Moniką į savo kabinetą, kad pasidalytų džiugia naujiena.
„Mes gavome kontraktą!“ – su džiaugsmu paskelbė jis.
Jų apsikabinimas buvo spontaniškas, bet nei vienas nenorėjo jo nutraukti. Algis pažvelgė jai į akis ir sušnabždėjo: „Atsiprašau… mes neturėtume.“
„Taip“, – atsakė Monika, jausdama, kaip jos širdis daužosi greičiau.
Nuo tos dienos jų santykiai virto aistringu, tačiau slaptu romanu. Mėnesius jie gyveno meile ir paslaptimis. Bet viskas pasikeitė, kai Monika sužinojo, kad laukiasi.
„Tu negali būti nėščia“, – sumurmėjo Algis, sugriebęs galvą rankomis. „Mes to neplanavome.“
„Žinau, bet galime rasti išeitį“, – atsakė ji.
Algis staiga pašoko ir pradėjo nervingai vaikščioti po kabinetą. „Ne, mes negalime. Aš vedęs.“
Monikos pasaulis sudrebėjo. „Bet tu nenešioji vestuvinio žiedo ir tavo kabinete nėra jokių šeimos nuotraukų.“
„Aš mėgstu atskirti asmeninį gyvenimą nuo darbo“, – atsakė jis. „Labai gaila, Monika, bet tai turi baigtis. Žinoma, aš sumokėsiu už procedūrą.“
„Ne!“ – sušuko Monika. „Aš to nedarysiu, Algi.“
Algis suraukė antakius, o jo balsas tapo šaltas. „Jei toliau laikysiesi savo, pasigailėsi.“
Kerštas ir teisingumas
Nuo tos dienos Algis pavertė Monikos gyvenimą pragaru. Jis padidino jos darbo krūvį, ignoravo ją ir nuolat laidė sarkastiškas pastabas apie jos nėštumą. Galiausiai jis atleido ją, prisidengdamas „restruktūrizacija“.
Beviltiška Monika paskambino Lukui ir viską jam papasakojo.
„Mama, nesijaudink“, – ramiai tarė Lukas. „Aš tuo pasirūpinsiu.“
Po kelių dienų Lukas atėjo į įmonę kaip Monikos advokatas. Susitikimo metu jis pateikė neginčijamus įrodymus apie priekabiavimą ir diskriminaciją, kurių ji patyrė. Algis bandė teisintis, bet Lukas turėjo viską kruopščiai užfiksuotą dokumentuose.
Galiausiai įmonė, norėdama išvengti skandalo, pasiūlė Monikai milijoninę kompensaciją.
Išėjus iš susitikimo, Lukas švelniai paėmė mamą už rankos. „Aš visada tavimi didžiavausi, mama. Dabar atėjo metas pradėti iš naujo, be baimės.“
Monikai akyse sužibo ašaros, kai ji stipriai apkabino savo sūnų. Ji žinojo – kad ir kas nutiktų, ji niekada nebus viena.
Moralas: Teisingumas visada randa kelią, o šeimos meilė yra didžiausia jėga sunkumų metu.
