— O jūs žinote, kad jūsų vyras turi meilužę?
— O jūs žinote, kad jis turi žmoną? — atsakiau išdykiai.
— Kaip?! — sukrėstas balsas telefono ragelyje. — Tai ne aš!
— Na ir ne aš!
— Tai kas tada? — sumišęs paklausė balsas.
— Arklys su skrybėle, — tyčia iškreipiau frazę ir padėjau ragelį.
Vyro neturėjau, bet nuotaika buvo prasta, todėl kodėl ir nepabendrauti? Skambutis pakartojosi po poros valandų.
— Taip, žinau apie meilužę, — padėjau nerimaujančiam balsui, kapodama vištienos šlaunelę.
— Kaip žinote?! — vėl sumišo balsas.
— Kokia jūs neryžtinga, meilužėle, — pamokiau ją, užbarstydama pomidorų padažo.
— O ką jūs darote? — visiškai sutriko mergina priešais.
— Šlaunelę valgau.
— Kieno?!
— Praeitos meilužės.
Skambutis nutrūko pats. Garsiai kriokdama, su pasigėrėjimu suvalgiau ir šlaunelę, ir sparnelį, viską užkošdama serbentų arbata.
Šįkart „meilužė“ laukė trumpiau – tik kol išgėriau paskutinį arbatos gurkšnį.
— Jūs man melavote, — įsižeidęs pareiškė ragelis.
— Ir vėl sveika, meilužėle.
— Kodėl jūs neverkiate? — po pauzės tęsė pokalbį balsas.
— O kodėl turėčiau verkti?
— Normaliai žmonai dera verkti! — sukrėstas balsas.
— O aš nenormalioji žmona. Vyras nuo roges – lengviau moteriai.
— Tai jūs jį paleidžiate? — vėl sustingo mergina.
— O aš jį laikau?
— Mergaite, neapkvieskite man galvos! — supyko ragelis. — Tai paleidžiate ar ne?
— Pasiimkite, — padariau plačią gestą. — Ir dar Vytą, Vaivą, Vasarę bei Vėtrą.
— O kas čia? — nustebo meilužė.
— Du vaikai, papūga Vėjas ir katė Vėtra. Atspėkite, kur katė. — vos susilaikiau nuo kvatos.
— Bet… Kodėl visi vardai su „V“? — atsargiai paklausė ji.
— O norite su „A“? — nesilaikiau pašaipos.
— Vis tiek keista.
— Nieko keisto, vyras pasirinko. Sako, mano namuose viskas bus su „V“.
— Bet jūs Liepa! — sukrėstai tartė meilužė.
— Teisingai, — kikendama atsakiau aš, kuri buvo Rasa. — O kaip jis mane vadino, žinote? — sužadinau jos smalsumą.
— Kaip? — su susižavėjimu paklausė ragelis.
Mintyse veržiausi per „V“ vardus ir beveik teatrališkai sušukau:
— Vakarė!
— O mane „varnėnėliu“, — sumišo meilužė.
Čia jau aš negalėjau susilaikyti – plykau juoktis. Visa mano bloga nuotaika išgaravo. Džiaugiausi, kad nesu ištekėjusi ir nereikia rimtai klausytis tokių nesąmonių.
„Meilužė“ pašaukė vidurnaktį:
— Žinote, — akiplėšiškai pareiškė ji, — jei jūs tokia netinkama žmona, tai pasiimkite ir netinkamą vyrą. Jūs puiki pora! — sušuko ir nutrūko. Vėliau pamaciau, kad numerį įtraukė į juodąjį sąrašą.
Taip šeštadienio vakarą netyčia išgelbėjau kažkienos santuoką. Tikiuosi, žmona įvertino.
