Noriu pradėti nuo pat pradžių. Sūnų auginau viena. Prieš daugelį metų mano vyras paliko mus su problemomis ir skolomis.
Man tai kainavo neįtikėtinai daug pastangų – susitvarkyti su viskuo ir užauginti sūnų. Jo tėvas, žinoma, mokėjo alimentus, bet tų pinigų neužteko net būtiniausioms išlaidoms padengti.
Dabar mano sūnui penkiolika, ir staiga atsirado jo tėvas. Kažkur gavo jo numerį, paskambino ir susitarė susitikti. Beje, mano buvęs vyras dabar turi verslą. Sau nieko neneigia. Kai jie susitiko, jis padovanojo sūnui naują, puikų kompiuterį, o po kelių savaičių sūnus susikrovė daiktus ir persikraustė pas tėvą gyventi.
Na taip, suprantama, tėvas turi daug pinigų, skirtingai nei aš: aš vis dar mokėju būsto paskolą… Bet juk aš užauginau protingą berniuką. Jis gerai mokėsi, sportavo, visada buvo mandagus.
Bet kaip lengvai jis mane paliko, savo mylinčią motiną. Išsirinko naujus žaislus ir gražų gyvenimą. Jo tėvas rado geriausius korepetitorius, kad sūnus patektų į prestižinę gimnaziją. Kiekvieną atostogų sezoną jie skrenda į užsienį.
Aš to negalėjau jam suteikti. Vos sudūriau galą su galu.
Galų gale, sūnus mane paliko. Pasirinko „žaislus“. Nustojau su juo kalbėtis. Jis bando atkurti santykius, bet aš jo vengiu ir neatsiliepiu į skambučius. Aš pykstu ant savo buvusio vyro. Ne tik paliko mus prieš penkiolika metų su problemomis ir skolomis, bet dabar dar ir atėmė mano sūnų… Nupirko jį naujais žaislais ir geru gyvenimu.
Visada stengiausi užauginti gerą, mandagų berniuką, bet, pasirodo, užauginau monstrą. Mano draugės bandė mane įtikinti, kad gyvenimas su tėvu jam išeis į naudą. Juk turės daugiau galimybių. Bet viskas buvo veltui, man buvo labai skaudu.
Beje, tėvas pasiūlė sūnui juo pasirūpinti, išnuomoti jam geriausius mokytojus, kad patektų į gerą mokyklą, ir sūnus su džiaugsmu sutiko. Jis pasakė, kad nori gyventi taip, kaip kiti. Aš negalėjau jam suteikti to, ką suteikė jo tėvas. Tikriausiai tai ir buvo lemiamas momentas.
O dabar likau viena. Nežinau, ką daryti toliau. Kai būna bloga, prisimenu, koks sūnus buvo mažas, kaip prie manęs prisirišęs, kaip kartu žaisdavome. Dabar jis tapo kitoks. Viskas taip pasikeitė, ir negaliu patikėti, kad tai mums nutiko.
Kartais tiesiog norėčiau atsukti laiką atgal ir grįžti į tuos laikus, kai buvome šeima, kai aš jam buvau visas pasaulis. Bet dabar suprantu, kad tie laikai jau praėjo, ir turiu išmokti gyventi su tuo, ką turiu
